Inicijuoti tyrimą ketvirtadienį vykusio posėdžio metu pasiūlė VRK narė Jolita Baušytė.

„Vakar gavome informaciją, kad degalinėse „Jozita“ perkantys klientai gauna kvitus, kuriuose yra politinė agitacija. Kvite yra kvietimas balsuoti už Remigijų Žemaitaitį ir partiją „Nemuno aušra“. Kvitas yra pažymėtas politinės reklamos žyma ir tokius kvitus išduoda visos „Jozitos“ degalinės – Šilalėje, Tauragėje ir kituose miestuose“, – kalbėjo J. Baušytė.

„Siūlau pradėti tyrimą ir išsiaiškinti visas aplinkybes Rinkimų kodekso ribose, įvertinti, ar degalinės kvituose teisėtai skleidžiama politinė reklama. Aš asmeniškai matau skirtumą tarp rinkiminės informacinės medžiagos, kurią galima platinti – lankstinukų, skrajučių, lipdukų – ir finansinio dokumento“, – savo nuomone dalijosi VRK narė.

J. Baušytės nuomone, VRK vertėtų šiuo klausimu kreiptis ir į VMI.

„Taip pat siūlau kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją. Kvitas yra finansinis dokumentas. Reikalinga Valstybinės mokesčių inspekcijos nuomonė šiuo klausimu – ar tokie kvitai atitinka teisės aktuose numatytus kasos aparatų kvitų reikalavimus“, – pažymėjo ji.

VRK nariai antrino kolegei ir bendru sutarimu nutarė pradėti tyrimą bei kreiptis į VMI.

„Situacija verta tyrimo ir atitinkamai pritariu ir dėl kito siūlymo – pasidomėti, ar fiskaliniai ir finansiniai dokumentai tvarkomi taip, kaip ir turi būti – dėl VMI įtraukimo į šį klausimą“, – savo ruožtu idėją rėmė VRK narys Andrius Puksas.

„Be abejo, labai palaikau siūlymą atiduoti tą klausimą paraleliai nagrinėti VMI, kadangi turbūt ne tik mums, bet ir kiekvienam žmogui kyla klausimų, ar tai atitinka nustatytus reikalavimus, taikomus fiskaliniams dokumentams“, – teigė VRK narė Olga Kilkinova.

J. Baušytės siūlymams VRK pritarė bendru sutarimu.

Apie tai, jog „Jozitos“ čekiuose klientai pastebėjo rinkiminę reklamą, ELTA pranešė dar trečiadienį.

„Aš, Jonas Jokubauskis, tikiu ir pasitikiu Remigijumi Žemaitaičiu ir partija „Nemuno aušra“. Kviečiu balsuoti už jį. Nuoširdus ačiū!!“ – rašoma „Jozitos“ čekyje.

Po agitacine žinute nurodoma, jog pastaroji politinė reklama yra apmokėta partijos „Nemuno aušra“.

„Jozitos“ čekiai viešojoje erdvėje buvo linksniuojami ir žiemą, kai nuo naujųjų metų įsigaliojus didesniam akcizui buityje ir gamyboje naudojamoms dujoms įmonė atsiskaitymo čekiuose pradėjo žymėti, kad tai yra „Tėvynės Sąjungos-Konservatorių įvestas akcizas buičiai“. Kilus ažiotažui viešojoje erdvėje, buvo nuspręsta papildyti čekį bei nurodyti ne tik TS-LKD, bet ir valdančiąsias Liberalų sąjūdžio bei Laisvės partijas.

Tąkart VMI nustatė, kad įmonės kvituose esanti informacija neatitinka reikalavimų, todėl nurodė juos pašalinti.

VRK pradėjo tyrimą dėl „Nemuno aušros“: aiškinsis, ar rinkimų užstatai sumokėti teisėtomis lėšomis

Po Seimo konservatorių kreipimosi, VRK pradėjo tyrimą dėl R. Žemaitaičio vedamos partijos „Nemuno aušra“. Tyrimo metu bus aiškinamasi, ar partija sumokėjo rinkiminius užstatus teisėtomis lėšomis.

VRK posėdžio metu nurodyta, kad kreipimosi dėl „Nemuno aušros“ VRK sulaukė rugpjūčio 21 d.

„Iš tikrųjų, yra pagrindas (pradėti tyrimą – ELTA) ir, nepaisant to, kad laukiame dar vieno atsakymo, tyrimo pradėjimui pritariu“, – siūlymą parėmė VRK narys A. Puksas.

Komisija pritarė tyrimo iniciatyvai bendru sutarimu.

ELTA jau skelbė, kad vasaros pabaigoje į VRK dėl „Nemuno aušros“ kreipėsi grupė Seimo konservatorių. Pastarieji kelia klausimus, ar R. Žemaitaičio vedama partija sumokėjo rinkimų užstatus teisėtomis lėšomis.

Pasak VRK kreipimąsi pasirašiusių parlamentarų, dauguma Seimo rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų nurodė, kad rinkimų užstatai už vienmandatėse apygardose keliamus kandidatus yra apmokami pačių kandidatų lėšomis, daliai užstatą sumoka partija.

Visgi, anot konservatorių, viešuose šaltiniuose pateikiama informacija, kad „Nemuno aušra“ kelia 56 vienmandatininkus, už kuriuos sumokėjo kiek daugiau nei 113 tūkst. eurų siekiantį užstatą. Partijos pirmininkas R. Žemaitaitis yra nurodęs, kad užstatams panaudotos lėšos buvo surinktos iš fizinių asmenų aukų.

TS-LKD Seimo rinkimų štabo vadovo Mindaugo Lingės teigimu, „Nemuno aušra“ neturėjo teisės iš fizinių asmenų paaukotų lėšų apmokėti 56 keliamų kandidatų rinkimų užstatų, kadangi tai draudžia tiek Rinkimų kodeksas, tiek Politinių organizacijų įstatymas.

„Būtina išsiaiškinti, ar nebuvo šiurkščiai pažeista partijų finansavimo tvarka. Ši partija negauna valstybės biudžeto dotacijos, iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinko 13 tūkstančių eurų, tad vieninteliu teisėtu lėšų šaltiniu lieka nario mokestis. Sunku patikėti, kad nauja partija galėtų surinkti daugiau nario mokesčio nei kitos, egzistuojančios ne vienerius metus“, – pranešime cituojamas M. Lingė.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.