„Komisija (...) Gitano Nausėdos atsakymų į raštu pateiktus klausimus negavo. Komisija konstatuoja, kad prezidento Gitano Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai nesuderinamas su Konstitucija, prezidento duota priesaika ir įstatymais“, – teigiama antradienį registruotame tyrimo išvadų projekte, jį svarstys visas Seimas.

Tokia išvada komisijoje patvirtinta vienbalsiai, tačiau joje dirbo tik valdančiųjų frakcijų atstovai ir vienas opozicijos narys – demokratas Vytautas Bakas, pirmininkavęs komisijai. Kitos opozicinės frakcijos atsisakė dalyvauti šiame parlamentiniame tyrime.

Laikinoji komisija vasario viduryje kvietė G. Nausėdą atvykti liudyti, o nesulaukusi atsakymo kovo pradžioje išsiuntė 70 klausimų, tačiau atsakymų taip pat negavo.

Išvadoje teigiama, kad prezidentas, neatvykdamas nepateikdamas komisijai paaiškinimų, kliudė jai atlikti Seimo suformuluotus uždavinius, taip pat kliudė Seimui – Tautos atstovybei – vykdyti savo konstitucines funkcijas, įgyvendinti parlamento konstitucinius įgaliojimus.

„Be to, prezidentas Gitanas Nausėda savo veiksmais (neveikimu) pažeidė priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus ir Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostatą“, – rašoma dokumente.

Šiame Konstitucijos straipsnyje teigiama, kad prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.

Seimo pavedimu laikinoji komisija aiškinosi buvusio VSD darbuotojo Tomo Gailiaus informaciją dėl departamento vadovų veiksmų tikrinant prieš penkerius metus į prezidentus kandidatavusio G. Nausėdos aplinką.

Parlamentarai taip pat tyrė galimą neteisėtą finansinę paramą per 2019 metų prezidento rinkimų kampaniją, galimą pranešėjo teisių pažeidimą, galbūt neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Šiais klausimais apklausti esami ir buvę prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovus, VSD, Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovai, pareigūnai, kiti asmenys.

VSD pranešėjas T. Gailius komisijai sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai pavedė tikrinti tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl T. Gailius teigė ir kreipęsis į politikus bei tapęs pranešėju.

Žvalgybos atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas teigė, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis jam patvirtino, kad sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.

Teigiama, kad VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. 

Seimo komisija: aplinkos sąrašą VSD perdavė pats G. Nausėda arba tai įvyko jo pavedimu

Parlamentinį tyrimą dėl VSD pranešėjo istorijos atlikusi Seimo komisija antradienį paskelbė, kad departamento vadovas D. Jauniškis informaciją apie tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką gavo arba iš paties G. Nausėdos, arba informacija buvo perduota jo pavedimu.

„Komisija daro išvadą, kad informacija apie Gitano Nausėdos aplinką gavo VSD direktorius D. Jauniškis iš fizinio asmens (žmogiškojo šaltinio), kuris galėjo būti tik pats Gitanas Nausėda ar jo pavedimu veikęs asmuo“, – teigiama registruotame tyrimo išvadų projekte, jį dar svarstys visas Seimas.

Kitoje išvadų vietoje rašoma, kad po pranešėjo kreipimosi į teisėsaugos institucijas pradėto kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija patvirtina, jog „VSD direktoriaus pavedimas rinkti informaciją buvo vykdomas kandidato į Respublikos Prezidentus 2019 metų rinkimuose prašymu“.

Išvadose konstatuojama, kad D. Jauniškis talkino G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybos informaciją apie šio kandidato aplinkos žmones – jo komandos narius, rinkimų štabo narius, rėmėjus.