„Šitie kažkokie tai ginčai – kas ten kastuvą įkasė, kas per daug entuziastingai imasi darbų – man atrodo visiškai nereikalingi. Jie yra tokie lygioje vietoje ir netgi kvepia kažkokiais asmeniškumais“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, jau nuėjusio kariuomenės vado pastabos KAM nėra iš esmės netinkamos ar blogos. Tačiau, pažymėjo parlamento vadovė, geriau tai išsakyti taip, jog kritikuojama pusė galėtų tobulėti, o ne „stoti į gynybinę poziciją“.

„Kritika, vėlgi, demokratijoje yra visą laiką svarbu – juolab, kritika tokio žmogaus, kuris turi didžiulę patirtį ir tikrai gali turėti daug įžvalgų. Tik man labai nesinorėtų, kad šitoje gynybos, saugumo srityje, kuri šiandien mums tikrai yra pati svarbiausia, mes, kaip kai kuriose kitose (srityse – ELTA), įsiveltume į viešus aiškinimusis dėl tokių galbūt netgi taktinių dalykų, kuriuos mūsų nedraugai stebi, žiūri, vertina“, – įspėjo ji.

„Aš tiesiog palinkėčiau pastabas ar kritiką išsakyti kažkokiuose formatuose, kurie yra naudingi ir skatina kitą pusę dar geriau dirbti, o ne tiesiog stoti į gynybinę poziciją – kaip dabar matome iš to buvusio kariuomenės vado ir Lauryno Kasčiūno apsikeitimo“, – apibendrino V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad buvęs kariuomenės vadas, generolas V. Rupšys interviu „Verslo žinioms“ kritiškai atsiliepė apie krašto apsaugos ministro L. Kasčiūno iniciatyvą dėl kontrmobilumo priemonių steigimo Baltarusijos ir Rusijos pasienyje. Anot jo, šioje situacijoje su kariuomene buvo nesusikalbėta.

Į atsargą pasitraukęs generolas taip pat paragino galvoti apie alternatyvų planą dėl vokiečių brigados karių ir jų šeimų Lietuvoje priėmimo. Pasak V. Rupšio, šiuo metu steigiant reikalingą infrastruktūrą „iki šiol į žemę nėra įkastas nei vienas kastuvas“.

Reaguodamas į nuėjusio kariuomenės vado žodžius, L. Kasčiūnas Eltai teigė ir pats turintis pastabų V. Rupšiui. Politikas leido suprasti, kad generolas elgiasi nevisai garbingai, mat viešai prakalbo apie problemas krašto apsaugos sistemoje tik po to, kai baigė savo kadenciją.