„Per pastaruosius ketverius metus Lietuvos pasiekta pažanga paskatino darbo imigraciją – tapome patrauklia šalimi užsidirbti. Tačiau didėja ne tik atvykstančiųjų gyventi ir dirbti skaičiai, bet ir kontrolės poreikis. Nors sugriežtintų priemonių rezultatą pamatysime tik vėliau, akivaizdu, kad einame teisingu keliu, imigracijos situacija valdoma“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot VRM, viena iš migracijos kontrolės priemonių – atvykstančiųjų dirbti skaičiaus reguliavimas per išorės paslaugų teikėjus. Atsižvelgiant į vidaus reikalų ministrės patvirtintus atrankos kriterijus, grėsmes valstybės saugumui, nuo 34 iki 30 sumažintas išorės paslaugų teikėjų padalinių skaičius, taip pat apribotas dienos vizitų skaičius, atliekama išankstinė prašymų dėl leidimo laikinai gyventi peržiūra.

Šiemet išankstinės peržiūros metu įvertinti 67 tūkst. 175 prašymai, iš jų 20 tūkst. 410 atmesti dėl trūkumų.

Ministerijos teigimu, taip pat stebimas pateikiamų prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvoje darbo pagrindu skaičiaus mažėjimas iš centrinės Azijos: Azerbaidžano, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Uzbekistano.

Praėjusių metų liepą–rugpjūtį centrinės Azijos šalių piliečiai iš viso pateikė 8 907 prašymus išduoti leidimus gyventi Lietuvoje darbo pagrindu. Šiemet tuo pačiu metu pateikti 2 344 tokie prašymai.

„Įstatymo pataisomis sugriežtinus reikalavimus darbdaviams ir apmokestinus tarpininkavimo raštus, stebima, kad darbdaviai atsakingiau kviečia užsieniečius, atlieka griežtesnes jų atrankos procedūras, taip pat mažėja atvejų, kai darbdaviai nesilaiko įsipareigojimų mokėti nustatyto dydžio darbo užmokestį“, – tvirtinama pranešime.

Darbdaviams, nesilaikantiems reikalavimų, uždraudžiama teikti tarpininkavimo raštus. Iš viso 45 įmonėms uždrausta kviesti užsieniečius į Lietuvą.

Be to, Migracijos departamentas kartu su kitomis institucijomis tikrina užsieniečių darbdavius, iš viso šiemet atlikta 1 800 įmonių patikrinimai, taip pat patikrinti 37 tūkst. 942 užsienio piliečiai, surašyta 4,9 tūkst. administracinių nusižengimų protokolų.

Protokolai dažniausiai surašomi dėl neteisėto buvimo Lietuvoje, gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkos pažeidimų.

Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius įvairiais pagrindais panaikinti 11 tūkst. 574 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, tai yra pusketvirto karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu – 3 419.

Šiemet minėtu laikotarpiu 5822 užsieniečiams uždrausta atvykti į Lietuvą, tai yra beveik du kartus daugiau nei pernai.

VRM teigimu, nuo kitų metų sausio 1 dienos bus pradėtas taikyti naujas kvotų skaičiavimo mechanizmas, apribosiantis maksimalų naujai atvykstančių dirbti užsieniečių skaičių per metus iki 1,4 proc. Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus.

Taip pat bus diegiami informacinių sistemų atnaujinimai, kurie leis efektyviau stebėti užsieniečių buvimą šalyje ir keistis duomenimis tarp atsakingų institucijų.

Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 116 tūkst. užsieniečių, gyvena – apie 220 tūkst., įskaitant karo pabėgėlius iš Ukrainos.