Lietuvos klimato ir aplinkosaugos ekspertų teigimu, tokie teiginiai klaidina visuomenę, yra žalingi bei gali būti prilyginti dezinformacijai.

„Absoliuti dauguma mokslininkų sutaria, kad dabar vykstanti sparti klimato kaita yra sukelta žmogaus. Mokslininkai remiasi ne savo nuomone, o įrodymais remdamiesi moksliniais tyrimais, analizėmis ir daugybe surinktų duomenų. <...> Atšilimas, kuris vyksta dabar, yra labai spartus ir per greitas, kad jį būtų galima moksliškai paaiškinti natūraliais klimato svyravimais (žemės orbitos pokyčiais, saulės aktyvumu ar pan.)“, – aiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas.

Nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ gamtosaugos ekspertė Gabija Tamulaitytė taip pat pabrėžė, kad mokslininkai kalbėdami visada turi remtis ne nuomone, o irodymais ir faktais.

„Viso pasaulio mokslininkų sutarimas, kad žmogaus veikla daro reikšmingą poveikį klimato kaitai yra tokio lygio kaip kad sutariama kad Žemė yra apvali. Klimato kaita yra natūralus procesas, tačiau greitis ir mastas kuriuo klimato kaita vyksta šiuo metu yra beprecedenčiai. Staigus klimato kitimas ir temperatūros kilimas sutampa su industrinės revoliucijos pradžia, kai buvo intensyviai pradėtas deginti iškastinis kuras. “, – teigė G. Tamulaitytė.

Portalui N. Šulija teigė, jog įsitikinimas, kad išmetamosios dujos spartina klimato pokyčius, yra komunistų svajonė.

„Anksčiau reikėdavo gelbėti proletariatą, kuris yra skriaudžiamas, ir kurį skriaudžia pabaisos kapitalistai ir imperialistai. Dabar proletariato gelbėt nereikia. Dabar santechnikas uždirba tiek, kad jis gyvena pasišvilpaudamas kuo puikiausiai. Vadinasi, jau nebe santechniką turi gelbėti doras komunistas. Kas belieka? Seksualinės mažumos ir gamta. Ją reikia gelbėti, ją skriaudžia tie patys bestijos kapitalistai ir imperialistai“, – kalbėjo meteorologas.

Anot Oksfordo universiteto Klimato žurnalistikos programos narės ir Europos Sąjungos Klimato pakto ambasadorės Rugilė Matusevičiūtės, tokie pasisakymai parodo, kiek daug dar reikia nuveikti, edukuojant žmones apie klimato kaitą.

„Galėtume ignoruoti tokius prieštaringus pasisakymus, tačiau kai juos išsako toks visuomenėje gerbiamas ir autoritetingas asmuo, pasidaro aišku, kad šioje srityje dar teks nudirbti nemažai darbo, kol kiekvienas suprasime savo įtaką aplinkai ir kokią riziką klimato kaita kelia mūsų pačių išlikimui“, – sakė R. Matusevičiūtė.

Jos teigimu, N. Šulija, užuot tinkamai naudojęs turimą platformą, gilina visuomenės susipriešinimą ir skaldo visuomenę.