Vis tik 2023 metais mirė 83 vaikai nuo vienų iki 17 metų imtinai (54 berniukai ir 29 mergaitės) – 25 daugiau nei 2022-aisiais.

Iš viso pernai 100 tūkst. gyventojų teko 1288,7 mirusieji, kai 2022 metais jų buvo 1514,5.  Tuo metu 100 tūkst. minėto amžiaus vaikų teko 17,1 mirusiojo, kai užpernai tokiam pačiam skaičiui vaikų teko 12,1 mirusiojo.

Higienos instituto teigimu, kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos sudarė 82,4 proc. visų mirties priežasčių. 2023-aisiais mirė 18,1 tūkst. vyrų ir 18,9 tūkst. moterų

Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė visų mirusiųjų (52,1 proc.), nuo piktybinių navikų – 21 proc., dėl išorinių mirties priežasčių – 6,1 proc., o nuo virškinimo sistemos ligų 5,2 proc. visų mirusiųjų.

Dažniausios vaikų mirties priežastys – išorinės (38,6 proc.), įgimtos formavimosi ydos (14,5 proc.) ir piktybiniai navikai (13,3 procento).

Pernai mirė ir 57 kūdikiai (vaikai iki vienų metų). Palyginti su užpernai – 10 kūdikių mažiau. Iš viso mirė 33 berniukai ir 24 mergaitės.

Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (49,1 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (31,6 procento).

Nuo kraujotakos ligų mirė per 11 tūkst. moterų

Moterų mirtingumo rodiklis 2023-uosius lyginant su 2022 metais buvo mažesnis.

Praėjusiais metais dažniausios moterų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (58,3 proc.), piktybiniai navikai (18,6 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,5 proc.) ir išorinės mirties priežastys (3,3 proc.).

Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 11 tūkst. 28 moterys, iš kurių daugiau nei pusė – nuo išeminės širdies ligos, 24,9 proc. – nuo smegenų kraujagyslių ligų.

Dažniausios mirties priežastys tarp 3528 nuo piktybinių navikų mirusių moterų – krūties (14,6 proc.), storosios žarnos (7,6 proc.), kasos (7,6 proc.) ir kiaušidžių (7,4 proc.) piktybiniai navikai.

Trečioji pagrindinė moterų mirties priežastis – virškinimo sistemos ligos. Nuo jų mirusių 847 moterų dažniausios mirties priežastys – kepenų cirozė ir fibrozė (21,4 proc.) bei skrandžio, dvylikapirštės žarnos ir gastrojejuninės opos (11,8 procento).

Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių 628 moterų didžiausia dalis (67,8 proc.) mirė dėl nelaimingų atsitikimų, nusižudė – 18,6 procento.

Per penktadalį mirusiųjų – darbingo amžiaus

Vyrų mirtingumo rodiklis pernai palyginti su 2022 metais taip pat buvo mažesnis.

2023-iais dažniausios vyrų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (45,6 proc.), piktybiniai navikai (23,5 proc.), išorinės mirties priežastys (9 proc.), virškinimo sistemos ligos (5,9 procento).

Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 8235 vyrai, iš kurių 61 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos. 20,4 proc. – smegenų kraujagyslių ligų.

Nuo piktybinių navikų mirė 4256 vyrai. Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 19,5 proc., priešinės liaukos – 12,5 proc., skrandžio – 7,9 proc. mirusiųjų nuo piktybinių navikų vyrų mirties priežasčių.

Iš 1633 dėl išorinių mirties priežasčių mirusių vyrų 59,2 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktiniai apsinuodijus),  27,3 proc. – dėl savižudybių.

Nuo virškinimo sistemos ligų mirė 1059 vyrai (25,3 proc. – nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 20 proc. – nuo alkoholinės kepenų ligos).

Pernai mirė 8265 darbingo amžiaus gyventojai (16–64 metų), jie sudarė 22,3 proc. visų mirusiųjų. Didžioji dalis darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (17,6 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (8,4 proc.) ir kepenų ligų (7,2 procento).

Darbingo amžiaus moterų mirė 2,5 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo išeminių širdies ligų mirė 9,6 proc. 16–64 metų amžiaus moterų, nuo moters lyties organų  piktybinių navikų – 9,4 proc., kepenų ligų – 9,3 procento.