Tuo metu gyvens kariai Vilniuje – nuomojamuose būstuose, BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija.

„Kol Rūdninkuose bus sukurta visa reikalinga infrastruktūra, ruošiame laikinus sprendimus pirmiesiems kitais metais atvykstantiems brigados elementams, – žurnalistams Berlyne sakė ministras. – Vokietijos pajėgos naudosis jau esama Lietuvos kariuomenės infrastruktūra netoli Vilniaus – Nemenčinėje ir Rokantiškėse.“

Taip jis kalbėjo drauge su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriumi (Borisu Pistorijumi) pasirašęs tarpvalstybinį susitarimą dėl vokiečių karių, civilių ir jų šeimų teisių šalyje.

Vokietijos pajėgos naudosis jau esama Lietuvos kariuomenės infrastruktūra netoli Vilniaus – Nemenčinėje ir Rokantiškėse.

„Patikiname, kad tai tik tarpiniai sprendimai ir kad dedamos visos pastangos rasti būdų, kaip pagreitinti Rūdninkų (karinio miestelio – BNS) statybą ir paruošti galutinę infrastruktūrą“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Vilniaus rajone, Nemenčinėje, veikia Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centras, pačioje sostinėje, Rokantiškėse, prieš pusmetį atidarytas Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalionui skirtas karinis miestelis.

Anksčiau Lietuvos politinė vadovybė tvirtino, kad pastaroji vieta – išskirtinai skirta Lietuvos kariams. Vis dėlto rugpjūčio pabaigoje L. Kasčiūnas užsiminė, kad Lietuva svarsto galimybę vokiečių karius laikinai įkurdinti aplink Vilnių esančiose kareivinėse, jei Rūdninkuose statybos užtruktų.

Tokią alternatyvą tuomet sukritikavo buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, pareiškęs, jog Lietuvos kariams skirtos infrastruktūros perleidimas vokiečiams būtų žalingas lietuvių tarnybai.

L. Kasčiūnas penktadienį pabrėžė, kad vokiečių kariai Rokantiškėse bei Nemenčinėje tarnaus tik 2025 metais.

Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono kariai bus laikinai perkelti iš Rokantiškių karinio miestelio į Vilnių.

„Infrastruktūrai (Rūdninkuose – BNS) sukurti reikia mažiausiai dvejų ar trejų metų. Tai tik laikinas sprendimas, dėl kurio sutarė abi šalys, – kalbėjo ministras. – Nėra jokio ryšio su jokiomis kliūtimis.“

Kitąmet – 500 brigados karių

Berlynas brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų pabaigos, tačiau pabrėžia, kad perkėlimo tempas priklausys nuo Lietuvos pasirengimo priimti karius ir jų šeimas, sukuriant reikalingas sąlygas.

Vis dėlto dalis pareigūnų Vokietijoje ir Lietuvoje nuogąstauja, kad ši data gali nusikelti.

„Turime planą A ir tai yra pagrindinis planas. Jis reiškia, kad mes siekiame, jog visa kovinės parengties brigada būtų suformuota iki 2027-ųjų pabaigos. Toks yra tikslas“, – patikino Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius.

Brigadą sudarys apie 5 tūkst. karių. Kol kas Lietuva skaičiuoja, kad trečdalis jų atvyks su šeimomis.

Kiek anksčiau Lietuvos krašto apsaugos ministerija vertino, jog investicijos į reikalingą karinę ir treniravimosi infrastruktūrą galėtų siekti 800 mln. eurų.

Balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados Lietuvoje elementas. Kelios dešimtys karių įsikūrė Vilniuje ir yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą.

„Kitais metais Lietuvoje turėsime apie 500 karių“, – sakė Vokietijos gynybos ministras.

Pasak B. Postoriaus, į Lietuvą atvyks dalis ryšių, logistikos, medicinos personalo.

Berlynas viliasi, kad dislokuoti planuojamą brigadą pavyks užpildyti savo noru atvykti pasiryžusiais kariais, tačiau dalis jų galimybę vykti į Lietuvą vertina skeptiškai.

„Kiek žinau, visos pareigybės kitų metų dislokavimui jau yra užpildytos, – kalbėjo Vokietijos ministras. – Žinoma, tokiuose procesuose gali pasitaikyti abejonių. Jei tai susiję su šeima, prieš apsispręsdamas pagalvosi dukart.“

„Viskas su tuo yra gerai, norime užtikrinti, kad žmonės čia jaustųsi laimingi. Šiuo metu atrodo, kad viskas vyksta gerai“, – pridūrė B. Pistorius.

Karių teises užtikrinantis susitarimas

Siekiant užtikrinti tinkamas Vokietijos brigados karių ir jų šeimų teises bei sąlygas, Vilniaus ir Berlyno pareigūnai penktadienį pasirašė tą užtikrinantį tarpvalstybinį susitarimą.

„Tai svarbus pasiekimas kelyje į nuolatinį brigados dislokavimą“, – sakė B. Pistorius.

Juo Berlynui leidžiama Lietuvoje steigti vokiškas švietimo įstaigas, taip pat karines valgyklas ir parduotuves, kurioms bus taikomos mokesčių išimtys. Lietuva taip pat įsipareigoja sudaryti sąlygas atvykstantiems kariams ir civiliams gauti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau esant reikalui Vokietijos karinės pajėgos galės „steigti sveikatos priežiūros, odontologijos ir veterinarijos įstaigas“.

Dokumente apibrėžiama brigados karių bei kito personalo atvykimo ir išvykimo tvarka, galimybė patekti į Lietuvos karinės infrastruktūros objektus, galimybė steigti karinį paštą, radijo stotį, vairavimo mokyklas.

Be kita ko, dvišalis susitarimas apima įdarbinimo, mokesčių ir jų išimčių, aplinkos apsaugos, muitinės procedūrų, teisėsaugos klausimus, įskaitant galimą sulaikymą ir kalinimą.

Pavyzdžiui, mokesčiai už ekonominę veiklą Lietuvoje ir būtų mokami Lietuvoje, jei tai nėra Vokietijos karinės pajėgos ar jos valstybinės institucijos, įmonės. Tuo metu mokesčiai, susiję su gyvenamąja vieta ir turtu Vokietijoje, būtų mokami Vokietijoje. Pavyzdžiui, mokestis už paveldimą turtą.

Vokietijos karinių pajėgų ir Vokietijos valstybinių įmonių įsigyjamiems materialiniams ištekliams, atsargoms, paslaugoms, įrangai ir kitam turtui, skirtiems Vokietijos karinių pajėgų poreikiams, taikomas atleidimas nuo pridėtinės vertės, akcizų ar panašių mokesčių.

Pagal susitarimą vokiečių brigados karių vaikai Lietuvoje mokysis pagal Vokietijos mokymo ir ugdymo programas vokiečių kalba. Infrastruktūrą mokykloms suteiks Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės. Jos bus atsakingos ir už galimų naujų ugdymo įstaigų vokiečiams statybas.

Dokumentą po pasirašymo dar turės ratifikuoti abiejų šalių parlamentai.