Baudų dydžiams už kertamus medžius Vilniuje pritaria ne visi: medis nevertas tiek pinigų!

Visai prie pat Vilniaus miesto savivaldybės yra neasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė. Tikėtina, kad netolimoje ateityje šioje aikštelėje vyks statybos. Šios aikštelės teritorijoje auga ir 85 cm skersmens liepa. Jei nedorėliai ją būtų nukirtę anksčiau, būtų sumokėję 765 eurus, dabar jau tektų suploti 44 tūkst. 200 eurų. Beveik 60 kartų daugiau nei anksčiau.

Nauji sostinės tarybos pakeitimai liečia ne tik šią liepą, bet ir dar bent 45 tūkst. medžių Vilniuje. Anksčiau padidinti atkuriamosios vertės įkainiai taikyti tik apie 320 medžių.

„Vertės didėja apytiksliai nuo 30 iki 1040 eurų už centimetrą“, – komentavo aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio vedėjas Vytautas Račkauskas.

Todėl dabar vienas medis gali kainuoti, jeigu jo skersmuo 20 cm, ir 20 tūkst. eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Saugotinais sostinėje paskelbti 20 cm ir storesni medžiai, augantys tiek valstybinėje, tiek privačioje valdoje. Pavyzdžiui, anksčiau už nukirsto ąžuolo, klevo ar uosio kiekvieną centimetrą būtų tekę sumokėti po devynis eurus, dabar jau teks suploti nuo 180 iki 720 eurų už kiekvieną centimetrą. Brangiausiai įvertinti pavieniai medžiai, augantys centre.

Kuo daugiau, tik taip. Kitaip – viską nupjaus. Vilniuje viską reikia saugoti.

„Liečia ir privačius sklypus, bet vėlgi ta idėja yra labiau orientuota į statybinius projektus. Tam, kad užkardytume statybinius projektų sprendinius, kuriuose medis nėra saugotinas“, – kalbėjo V. Račkauskas.

LNK žurnalistai paklausė ir praeivių, ar reikia tokių didelių baudų.

„Gerai, kad didelės. Gražus medis – tegul auga“, – teigė viena moteris.

„Kuo daugiau, tik taip. Kitaip – viską nupjaus. Vilniuje viską reikia saugoti“, – mintimis pasidalijo kita pašnekovė.

Kiti įsitikinę, kad sostinės valdžia su tokiomis didelėmis baudomis už kertamus medžius jau persistengė.

„Man tai atrodo, kad jau labai daug, galima būtų mažiau turbūt“, – sakė moteris.

„Persistengta. Medis nevertas tiek pinigų“, – pareiškė kita pašnekovė.

„Žmonėms, aišku, nepatiks. Nes gaus baudą ir visą gyvenimą dabar reiks atidirbti, čia kaip vieno kambario butą nusipirkti dabar pas mus Vilniuje. Mano nuomone, čia didelė nesąmonė, baudos per didelės“, – kalbėjo kitas vyras.

Skandalas kilo, kai Vilniaus centre statytojas nukirto šimtametį ąžuolą. Iškart po incidento savivaldybė suskaičiavo, kad už nupjautą ąžuolą bendrovei teks sumokėti beveik 142 tūkst. eurų. Aplinkosaugininkai žalą gamtai įvertino tik beveik 3 tūkst. Įmonė yra sakiusi, kad atlyginti miestui padarytą žalą nori, tačiau tiek mokėti nesutinka. Vilniaus savivaldybė dėl to pateikė ieškinį teismui.

„Aš tikrai neabsoliutinu medžių klausimo kaip neliečiamo, nes akivaizdu, kad miestui plečiantis ir augant, tankėjant, natūralu, kad kai kuriais atvejais yra objektyviai reikalinga šalinti medžius, krūmus, kitus žaliuosius objektus. Ir tas tikrai yra daroma ir bus daroma. Bet tam tikrais atvejais iš tikrųjų pirmenybė augalams gali būti suteikiama versus kažkokius nekilnojamo turto projektus“, – situaciją komentavo Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Vystytojai priekaištauja, kad mieste trūksta aiškumo. „Eikos“ vadovas Domas Dargis priminė dabartinio Vilniaus vyriausiojo architekto žodžius, kad reikia statyti mieste, o ne plėstis pakraščiuose.

„Kaip galime mieste daugiau statyti, kai mes neleidžiame statyti. Reikia miestui apsispręsti, ar mes visgi koncentruojamės į tai, kad mes bandome mieste daugiau įveiklinti teritorijų, neištempti miesto, ar mes visgi viską saugome ir viską tempiam, statom ten, kur yra laukai“, – pareiškė „Eikos“ vadovas Domas Dargis.

Verslas tikina pasirengęs mieste pasodinti daugiau medžių negu iškerta.

„Mes norime žalio Vilniaus, kuris yra nuostabus miestas gyventi. Bet neperlenkime lazdos ir turėkime taisykles, kurios nesikeistų dėl tam tikrų vėjų, kurie yra socialinėje medijoje, tam tikri aktyvistai, kurie palenkia miesto valdžią. Ir tas planavimas tampa chaotiškas“, – sakė D. Dargis.

Statybininkų asociacijos vadovas sakė, kad trūksta tvarkos ir Lietuvos statytojams. Esą, Vakaruose beveik visada prieš statybas reikalaujama pateikti aplinkosauginį projektą. Čia to nėra.

„Projekte yra numatomos ir priemonės, ir atsakingi asmenys, tai aš manau, kad tokie dalykai turėtų būti daromi. Tada nekyla jokių ginčų. Yra atsakomybė ir tas žmogus žino, kuo tai gali pasibaigti, jeigu jis kažko neužtikrino“, – apibendrino Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas.

Seime rengiami įstatymo pakeitimai, kad už savavališką medžių kirtimą grėstų ir baudžiamoji atsakomybė.