Laikui bėgant keičiasi ne tik skonis, bet ir skaitymo įpročiai.

„Stengiuosi kiekvieną, kas antrą dieną, kad ir pusvalandį prisėsti, man visai padeda užmigti“, – pasakojo vilnietis Jurgis.

Atsiversti knygos kai kam nepavyksta ir per visus metus.

„Mes esame Europos vidurkis. Mums iki Liuksemburgo, Danijos ir Estijos reiktų daugiau paskaityti“, – teigė „ALG knygynų“ direktorė Jurga Sakalauskaitė.

O tiksliau, bent vieną knygą per metus perskaitė 52 proc. lietuvių. 1 proc. mažiau nei ES vidurkis. Švietimo ministrei belieka apgailestauti.

„Aišku, norėtųsi, kad būtų daugiau“, – tvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Dėl skaitymo, skaičiavimo reikia mums padirbėti, jeigu norime inovatyvią, gerai uždirbančių žmonių, valstybę sukurti.

Liuksemburge skaitančių daugiausia – 75 proc. Norvegai, estai, švedai taip pat lenkia lietuvius – bent vieną knygą perskaitė per 70 proc.

„Dėl skaitymo, skaičiavimo reikia mums padirbėti, jeigu norime inovatyvią, gerai uždirbančių žmonių, valstybę sukurti“, – nurodė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Bet ir ministrų skaitymo įpročiai – nebūtinai stiprūs.

„Taip, atsiverčiu, retai, bet atsiverčiu, prie lovos guli“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

„Tikrai rasiu laiko, kada kelionėje ar vakare paskaityti. Greitai užmiegi, kai pradedi skaityti“, – šnekėjo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Apklausa rodo, kad neturime ir knygų aistruolių. 10 ir daugiau knygų įveikia tik 11 proc. gyventojų, o tarp jaunimo tokių – vos 9 proc.

„Sakyčiau, laiko stoka ir kiti prioritetai – svarbiau pasirūpinti vaikais ar paruošti valgyti, nei atsisėsti ir paskaityti“, – kalbėjo vilnietis Lukas.

Trūksta ne tik laiko, žmonės neišsirenka ir ką skaityti.

„Kadangi buvau lietuvių kalbos mokytoja, su vaikais daug dirbau. Tai yra tos prievartos, reikia skaityti, jie atsineša nenorą, nes tai privaloma“, – aiškino vilnietė Janina.

„Kiek esu matęs privalomuosius sąrašus, su visa pagarba literatūros kritikams, ten truputį trūksta šiuolaikinių knygų“, – pabrėžė rašytojas Tomas Dirgėla.

Bet yra ir manančių, kad Kristijono Donelaičio „Metus“ ar kitas senas knygas reikia palikti. Literatūra mokykloje neturi pataikauti.

„Nemanau, kad mokykloje kūriniai prasti. Nesutinku, kad reikėtų suprimityvinti ar suvulgarinti sąrašą, jog įtiktum bukam skaitytojui. Skaitytojas turi priaugti iki kūrinių, o ne kūriniai nusileisti iki skaitytojo skonio“, – aiškino rašytoja Vaiva Rykštaitė.

Nors skaitymo mastais vidutiniai europiečiai pralenkia lietuvius, fiziniai knygynai, panašu, niekur nedings.

„Mūsų pardavimai auga. Ateina vis daugiau žmonių, siečiau tai su tuo, kad žmonės skaito, supranta, jog reikia daugiau skaityti, su naujai išleidžiamomis knygomis“, – tvirtino „ALG knygynų“ direktorė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Per pandemiją lietuviai graibstė receptų knygas ir mokėsi gaminimo. Dabar perkamiausios – istorijos, biografijos knygos.

„Paskaitinėju Donaldo Trumpo patarėjo knygą, kuri leidžia labiau suvokti prezidento D. Trumpo mąstymą“, – šnekėjo krašto apsaugos ministras.

„Liko dar keletas puslapių „Šaltinis“, niekaip negaliu pabaigti, bet labai gera, sukrečianti knyga apie architektus ir ne tik“, – sakė A. Armonaitė.

„Vienuolis, kuris pardavė „Ferrarį“, – ji daug pamokanti“, – teigė žemės ūkio ministras K. Starkevičius.

Kad knygos būtų ne prievolė, o pomėgis, rašytojai siūlo akių raumenis mankštinti dar vaikystėje – ir vaikams, ir tėvams.

„Siūlau, pirmiausia, jums, tėčiai, mamos, seneliai ir močiutės, atsiversti knygas ir rodyti vaikui pavyzdį ne tik žodžiais, bet ir gyvai“, – nurodė T. Dirgėla.