Ar tai jau pasičiupo rusų propaganda ir kokios galimos šio incidento versijos? Apie tai LNK papasakojo Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Jis teigė, kad Kremliui dabar skauda dėl Vokietijos brigados karių atvykimo į Lietuvą, o įvykis prie Rusijos ambasados keliauja į antrą planą.

– Ar patys rusai galėjo organizuoti vadinamąją netikros vėliavos provokaciją?

– Tokio scenarijaus atmesti negalime. Bet kol nėra jokių įrodymų, neatrodytų, kad tai pats įtikinamiausias scenarijus. Sunku numatyti, kuo tai galėtų pasitarnauti Kremliui. Jis ir taip gali propagandoje skleisti tą, ką nori. Visų antra, tai nėra labai išskirtinis įvykis. Labai panašių incidentų matėme ir kitose NATO, Europos Sąjungos valstybėse. Bet tas Kremliaus agresyvumas kartais gali iššaukti ir ne visai adekvačią reakciją.

– Bet Kremlius galėtų ieškoti būdų, kaip pasinaudoti tokiu incidentu?

– Gali būti panaudota propaganda. Jie naudotų tai kaip argumentą. Teigtų, kad Rusijos piliečiai – nesaugūs, jog bet kuri NATO valstybė, o ypač Baltijos šalys, yra pilnos nacių. Kad jos taikosi į Kremlių būtent dėl savo ideologijos. Bet visa tai tik patvirtina, kad Kremliaus veiksmai, įskaitant ir agresiją, yra reikalingi tam, kad būtų apgintos rusakalbių ar bet ko kito teisės. Bet tai dalykas, kurį jie daro ir be tokių incidentų, be tokių įvykių. Bet vėlgi, kol nėra labai plačių įrodymų, turėtume manyti, kad kiti scenarijai labiau įtikinami.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O ar buvo kokio nors reagavimo į savaitgalio įvykį Vilniuje?

– Kur kas daugiau reagavimo į atvykstančius Vokietijos brigados karius. Reagavo Kremliaus atstovai, įskaitant Dmitrijų Peskovą. Akivaizdu, kad tai jiems yra jautru. Ir pakankamai jautriau nei incidentas prie Rusijos ambasados. Jis nesusilaukė kažkokių labai didelių aptarinėjimų viešojoje erdvėje.

– Kalbant apie Vokietijos brigadą. Ką rusai gali dabar padaryti?

– Nieko. Rusija – veiksnys, kuris atvėrė duris į NATO aljansą Švedijai ir Suomijai, valstybėms, kurios nesiekia narystės kolektyvinės gynybos aljansuose. Tai valstybė, kurios agresija dar 2014-aisiais atvėrė duris pirmajam NATO pajėgų dislokavimui mūsų rytiniame sparne, įskaitant ir Lietuvoje. Dabar jos veiksmai iššaukia tai, jog po kelerių metų čia turėsime visą dislokuotą Vokietijos karių brigadą. Visiškai neįsivaizduojamas įvykis tampa realybe, o to kaltininkas – tik Kremlius.

– Bet provokacijų atmesti negalima. Lietuva vis tiek gali jų tikėtis. Ir tikriausiai tam reikėtų ruoštis?

– Be jokių abejonių. Prisiminkime ir tą patį Vokietijos karių dislokavimą prieš kelerius metus, reaguojant į Krymo aneksiją. Vėliau buvo keletas incidentų. Pranešimai neva Vokietijos kariai gali būti įvykdę nusikaltimus prieš mažamečius Lietuvoje. Tokiu būdu buvo siekiama paskleisti nerimą, abejonių tarp mūsų šalies piliečių. Kad galbūt tas dislokavimas mums yra nenaudingas, o atneša tik žalą. Bet tas melas atsitrenkia į sieną, ta siena – mūsų visuomenės atsparumas. Per tuos dešimtmečius mes tikrai užsiauginome storą odą. Suprantame, kuomet Kremlius bando mumis manipuliuoti ir skleidžia melagingą informaciją. Tad tie standartiniai veiksmai, kurių galime tikėtis iš Kremliaus, nebus efektyvūs.

– Su standartiniais įvykiais mes galime susidoroti, tačiau yra ir tokių šalių, kurios gali bijoti ne tik provokacijų. Nutekėjo informacija, kad kitas Kremliaus taikinys – Kazachstanas. Skamba absurdiškai, bet, kiek tai realu?

Kremlius neturi pajėgumo atverti dar vieno karo fronto.

– Šiuo metu nelabai realu. Kremlius neturi pajėgumų atverti dar vieno karo fronto. Manau, tai rodo silpnumą. Ir Ukraina kadaise buvo Rusijos partnerė ir draugė. Kazachstanas, natūralu, ir dabar yra šalis, kuri bent iš dalies padeda Rusijai. Bet Kremlius savo įtikinėjimu, ekonomine galia, energetikos vertais nebegali savo orbitoje išlaikyti net tų artimų valstybių. Tad ne veltui prasideda diskusijos, kad reikia naudoti jėgą ir prieš Kazachstaną, ir galbūt Sakartvelą, ir tęsti vykdomą brutalią agresiją prieš Ukrainą. Tai tikrai nėra stiprumo požymis. Tai rodo, kad geopolitine prasme Kremlius silpnėja. 

– Kazachstanas, Sakartvelas, Moldova. Kas dar?

– Armėnija yra jautrioje padėtyje. Žinome šios valstybės ilgametį priklausomumą nuo Kremliaus teikiamų saugumo garantijų. Be abejo, dėl sudėtingos Armėnijos ir Azerbaidžano situacijos. Bet matome, kad net ir ši valstybė permąsto savo laikyseną, supranta, kad Kremliumi kliautis negalima. Jis nepadeda, kai kyla agresijos iš Azerbaidžano. Tad šioje valstybėje yra išlikusi tokia dvilypė situacija. Viena vertus, Rusija – įtakinga, kita vertus, Armėnija nori nuo jos nusisukti. Tai gali sukurti terpių saugumo prasme jautriems aspektams.