„Žiniasklaidoje pamačiau, kad čia atvyksta žmonės. Maniau, jog atsidarė siena, pasinaudojau proga“, – pasakoja vienas neteisėtų migrantų.

Kaip ir buvo galima numanyti, gavę teisę laisvai judėti per šalį, didžioji dalis migrantų iš Lietuvos pabėgo.

„Jie neturi teisės palikti Lietuvos. Jiems suteikta, sakykime, judėjimo laisvė, bet tik Lietuvos teritorijoje. Jie kaip ir pažeidžia tą reglamentą, kuris jiems suteikiamas“, – aiškino vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Migracijos departamentas 2022 metais gavo 4 tūkst. užklausų dėl iš Lietuvos pabėgusių užsieniečių grąžinimo atgal į Lietuvą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Iš Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Nyderlandų“, – vardijo migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Pagal Europos Sąjungos dokumentą, dar vadinamu „Dublino susitarimu“, migrantai tampa atsakomybe tos šalies, kurioje pirmiausia paprašė prieglobsčio.

Jie neturi teisės palikt Lietuvos.

Tiesa, užklausos ne tik dėl neteisėtų migrantų, atvykusių per Baltarusiją, bet ir tų užsieniečių, kurie prieglobsčio paprašė legaliai. Nesulaukę galutinio sprendimo, iš Lietuvos – dingo.

„Šį mėnesį iš tų užsieniečių, kurie jau buvo mums grąžinti pagal „Dublino susitarimą“, grąžinti keturi, iš jų tik vienas buvo tas, kuris neteisėtai kirto Baltarusijos sieną“, – aiškino E. Gudzinskaitė.

Iš keturių tūkstančių į Lietuvą atvykusių migrantų, dabar šalyje liko kiek daugiau nei 400. Kad visus migrantus pradės masiškai grąžinti atgal, vidaus reikalų ministerija taip nemano.

„Dalis turbūt jų pasieks Lietuvą, nors, kita vertus, skaičiai kol kas kažkokio padidėjimo nerodo. Pasak statistikos, 2021 metais pagal Dublino reglamentą į Lietuva buvo grąžinti 53 asmenys“, – pasakojo A. Abramavičius.

„Jei imtume visų prieglobsčio prašytojų statistiką, tai grąžinamų per metus būna nuo penkių iki trylikos proc. visų, kuriuos norėta grąžinti“, – tikino E. Gudzinskaitė.

Ar grąžinti užsienietį atgal kita valstybė sprendžia tik įvertinusi įvairias aplinkybes.

„Užsienietis turėtų būti fiziškai paimtas, įsodintas į lėktuvą ir atskraidintas į tą pirmąją valstybę“, – dėstė E. Gudzinskaitė.

Vokietija laikosi šeimos vienybės principo.

„Gali būti, kad užsienietis atvyko per Lietuvą, bet jo didžioji šeimos dalis – branduolinė šeima, prieglobsčio pasiprašė, pavyzdžiui, Vokietijoje“, – pasakojo E. Gudzinskaitė.

Tokiu atveju, užsienietis Vokietijoje galėtų ir likti, o ir šiaip, sprendimo išsiųsti atgal į Lietuvą migrantai gali apskųsti teismui. Tada procesai vėl gali užtrukti ilgiau nei metus.

„Ar, tarkime, sąlygos buvimo ir laikymo galėtų būti kaip argumentas? Taip, galėtų būti kaip argumentas, tačiau kad vien dėl to būtų atsisakyta vykdyti perdavimo procedūras, mano vertinimu, tai yra mažai tikėtina“, – tikino advokatas Karolis Merkevičius.

Jei migrantas vis dėlto į Lietuvą grąžinamas, jį bandoma išsiųsti į kilmės šalį, tačiau niekas netrukdo jam pateikti prieglobsčio prašymo iš naujo. Kadangi judėjimo ribojimai šalyje tokiais atvejais paprastai netaikomi, jis į Europą gali bėgti ir vėl, o tada istorija kartojasi.

„Ar jie palikę Lietuvą, ar kažkur jų pėdsakai atsiranda Vokietijoje, Prancūzijoje, ar jie ten pasiliks, ar bus grąžinti, Lietuva įsipareigojusi penkis metus imtis būdų, kaip juos grąžinti į pradinę šalį“, – pasakojo A. Abramavičius.

2022 m. į Lietuvą grąžinti 56 asmenys prašė suteikti jiems prieglobstį, tačiau pasišalinę iš šalies. Prieglobstis Lietuvoje 2022 metais suteiktas tik dviem neteisėtiems migrantams, o nuo migrantų krizės pradžios prieglobstį gavo iš viso 141 užsieniečiui.