Populiariausia įranga

Pasak Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) docento dr. Algimanto Balčiaus, būtina valyti arba keisti oro filtrus, esančius vidiniuose blokuose, kabinamuose patalpų viduje.

„Vienus filtrus galima valyti ir plauti, kitus būtina keisti. Svarbu vadovautis naudotojo instrukcija. Paprastai apie filtrų užterštumą galima spręsti pagal atsiradusį pašalinį kvapą, suprastėjusią oro cirkuliaciją ir žmogui sukeliamas šalutines reakcijas – alergiją, kvėpavimo takų problemas ir pan“, – sako A. Balčius.

Mokslininkas pastebi, kad dažniausiai rinkoje galima rasti kompresorinių buitinių (skirtų vėsinimui) oro kondicionierių, kurių viena dalis montuojama patalpose, kita – lauke.

„Pagrindinis tokių kondicionierių pranašumas – gebėjimas vėsinti patalpas palaikant naudotojo nustatytą temperatūrą. Trūkumas – kompresoriaus ir ventiliatorių keliamas triukšmas. Na, ir, žinoma, naudojama elektros energija – vėsinimas nėra pigus malonumas. Oro kondicionierių galima priskirti prie komfortiškas sąlygas palaikančių įrenginių“, – sako jis.

Skiriasi funkcijos

Mokslininkas teigia, kad oro kondicionierių, ventiliatorių ir vėdinimo sistemų funkcijos yra skirtingos. Pasak jo, tik oro kondicionieriai gali ataušinti patalpų orą vasarą, kai temperatūra lauke yra aukštesnė nei palaikoma patalpose.

„Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad buitiniai oro kondicionieriai nevėdina patalpų – tai turi atlikti mechaninė arba natūrali vėdinimo sistema“, – pastebi jis.

A. Balčius atkreipia dėmesį, kad ventiliatorius nevėsina patalpų oro, tačiau oro judėjimas sukelia žmogui vėsumos pojūtį. Ventiliatorius neatstoja oro kondicionieriaus, tačiau naudojant specialias modifikacijas, pavyzdžiui, ledo įkrovą, galima pasiekti realų oro atvėsinimą.

„Nevėsina patalpų ir oro valymo įrenginiai, nebent papildomai panaudojamas ledas. Kadangi pagrindinė šių įrenginių funkcija yra oro valymas, juos rekomenduojama naudoti kartu su oro kondicionieriais, ypač jei žmonės yra alergiški dulkėms ir kitiems teršalams“, – papildo mokslininkas.

Paprastai apie filtrų užterštumą galima spręsti pagal atsiradusį pašalinį kvapą.

Pasak jo, natūrali vėdinimo sistema taip pat niekada nepakeis oro kondicionieriaus, tačiau tam tikrais atvejais gali suaktyvinti oro cirkuliaciją. Vėdinimo paskirtis yra tiekti šviežią orą ir pašalinti užterštą.

A. Balčius dalijasi, kad oro kondicionieriai puikiai dera su saulės elektrinėmis. Daugiausia elektros energijos jose yra pagaminama šiltuoju metų laiku, kai vėsinimo poreikis yra didžiausias.

„Šiuolaikiniai buitiniai vėsinimo įrenginiai dažnai yra universalūs: šiltuoju metų laiku veikia kaip oro kondicionieriai, o šaltuoju – kaip šilumos siurbliai, šildydami patalpas. Toks įrenginys yra šiek tiek brangesnis, bet papildomos šildymo funkcijos ypač naudingos pereinamaisiais metų laikotarpiais ir, žinoma, turint pigesnės elektros šaltinių“, – sako jis.

Svarbi rekomendacija

Mokslininkas teigia, kad oro kondicionierių gamintojai dažniausiai nurodo, kokiam plotui vėsinti yra skirtas įrenginys. Pasak jo, rekomenduotina pirkti oro kondicionierius iš įmonių, kurios gali tiksliai parinkti reikiamą našumą ir funkcijas, taip pat suteikia ne tik gamintojo, bet ir montažo garantiją, siūlo nuolatinę priežiūrą.

A. Balčius dalijasi, kad perkant oro kondicionierių reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos parametrus: keliamas vidinio ir išorinio bloko triukšmas, energijos efektyvumo klasė ir naudojama darbinė medžiaga – šaldymo agentas.

Jis aiškina, kad pagal dabar galiojančius ES reglamentus į rinką draudžiama pateikti įrenginius su šaldymo agentais, kurių visuotinio atšilimo potencialas (VAP, angl. Global Warming Potential – GWP) yra 2 500 ar didesnis, pvz., R404A.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. atskirų blokų oro kondicionieriams / šilumos siurbliams su užpildymo doze iki 3 kg VAP riba sumažinama iki 750. Kadangi didesnė dalis buitinių oro kondicionierių / šilumos siurblių patenka į šią kategoriją, jau šiandien dauguma gamintojų siūlo savo produktus su R32.

Pavojus peršalti

KTU mokslininkas teigia, kad oro kondicionierių naudojimo rizikos – peršalimo ligos ir bakterinio užterštumo pavojus.

„Jei palaikomas didelis temperatūrų skirtumas tarp kondicionuojamos patalpos ir išorės oro, yra pavojus peršalti. Tai ypač aktualu automobilių oro kondicionavimo procesui. Rekomenduojamas temperatūrų skirtumas yra apie 6 °C“ – dalijasi jis.

Patalpas oro kondicionierių gamintojai paprastai rekomenduoja vėsinti iki 20–22 °C. Pagal Lietuvos teisinius aktus komfortinės poilsio ir lengvo darbo sąlygos šiltuoju metų periodu yra 23–26 °C, kai santykinis drėgnis – 40–60 proc.

Bakterinio užterštumo pavojus kyla laiku nevalant ir nekeičiant filtrų.

„Jei įrenginys perkamas iš patikimos įmonės, eksploatuojant problemų neturėtų kilti. Jei įrenginį prižiūri patys savininkai, reikėtų periodiškai išoriškai apžiūrėti oro kondicionierių, laiku pakeisti ar valyti vidinių blokų oro filtrus, bent kartą per sezoną išvalyti vidinio ir išorinio bloko šilumokaičius, patikrinti, ar nesulankstytos šilumokaičių briaunos, kad vienodai pasiskirstytų cirkuliuojantis oras. Valymo dažnis taip pat priklauso nuo aplinkos taršos lygmens“, – pastebi A. Balčius.

Pasak jo, dėl galimybės veistis bakterijoms reikėtų periodiškai dezinfekuoti vidinio bloko šilumokaitį, naudojant antibakterines dezinfekavimo priemones. Taip pat patikrinti kondensato ir atitirpinto šerkšno nutekėjimo traktus, kad nesusikauptų ir neužsistovėtų vanduo.