Už tokį sprendimą balsavo 88 parlamentarai, prieš buvo du, trys susilaikė.

Seimo teigimu, ši bendrija neatitinka Konstitucijos ir įstatymo reikalavimo, kad jos mokymas ir apeigos neprieštarautų įstatymams bei dorai.

Nutarime teigiama, kad Jehovos liudytojų religinis mokymas dėl kraujo perpylimo draudimo nesuderinamas su Konstitucijoje įtvirtinta žmogaus teise į gyvybe, laiduojama žmonių sveikatos apsauga, ypač pabrėžiant vaiko gyvybės ir sveikatos vertybes.

Dokumente taip pat nurodoma, kad Jehovos liudytojų religinis mokymas, draudžiantis valstybės gynimą ginklu ar prisidėjimą prie valstybės gynimo neginkluotu būdu, įskaitant karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, skatina nesilaikyti Konstitucijos ir iš jos kylančių reikalavimų ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.

Seimo sprendimas priimtas remiantis Teisingumo ministerijos ir ekspertų išvadomis.

Jehovos liudytojų religinė bendrija savo ruožtu įsitikinusi, kad atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, o Teisingumo ministerijos išvados apie jos veiklą neatitinka tikrovės.

Bendrijos atstovas Jeanas-Benoit Smolarekas (Žanas-Benua Smolarekas) prieš balsavimą Seime BNS teigė, kad parlamente jau svarstomos Karo prievolės įstatymo pataisos, kurios numato alternatyvią civilinę tarnybą.

„Ši priemonė, kilusi iš Europos Žmogaus Teisių Teismo Lietuvai nustatyto įpareigojimo (Teliatnikov prieš Lietuvą, 2022 m. birželio 7 d. Nr. 51914/19), iš esmės paneigia Teisingumo ministerijos argumentą, kad atsisakymas atlikti karo tarnybą dėl religinių įsitikinimų prieštarauja Konstitucijai“, – tvirtino jis.

Pasak J. B. Smolareko, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra paskelbęs, kad Jehovos liudytojų religiniai įsitikinimai, taip pat susiję su gydymo pasirinkimu, yra saugomi pagrindinės teisės į religijos laisvę, kurią garantuoja Konstitucija ir Europos konvencija, todėl „šie įsitikinimai atitinka įstatymus ir yra suderinami su Konstitucijos saugomomis vertybėmis“.

Jehovos liudytojų bendruomenė 2017 metais pateikė Seimui prašymą suteikti jai pripažintos religijos statusą.

Pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, netradicinės religinės bendrijos gali būti „valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos turi tvirtą ir ilgalaikę atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai“. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.

Jehovos liudytojai dabartinėje Lietuvos teritorijoje veiklą pradėjo 1912 metais Klaipėdos krašte.

Gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2021 metais šios religijos išpažinėjais save įvardijo 2118 asmenų, arba 0,075 proc. Lietuvos gyventojų.