Pastatų įtaka klimato kaitai

  • Teksto dydis:

Statybų sektorius vaidina svarbų vaidmenį darydamas įtaką klimato kaitai, nes jis sudaro didelę pasaulinės energijos naudojimo ir išmetamo anglies dioksido (CO2) dalį. Apytiksliai net 39 proc. pasaulinio išmetamo CO2 kiekio tenka statybų pramonei.

Pasak Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto (KTU APINI) direktorės, prof. Žanetos Stasiškienės, statybų sektorius gali sušvelninti savo poveikį klimato kaitai.

„Naujovės, tokios kaip ekologiškų pastatų projektai, energiją taupančios technologijos ir tvarių medžiagų naudojimas, gali sumažinti energijos suvartojimą ir emisijas. Be to, tokia praktika kaip statybinių medžiagų perdirbimas ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimas gali dar labiau sumažinti šio sektoriaus poveikį aplinkai“, – teigia profesorė.

Įspūdingi skaičiai

Pasak KTU profesorės, statybų sektorius yra vienas didžiausių atliekų gamintojų ES. Europos Komisijos (EK) statistika rodo, kad statybos ir griovimo veikla sudaro apie 35 proc. visų ES atliekų, o tai sudaro apie 450 mln. t atliekų kasmet. Ji teigia, kad ši stulbinanti suma pabrėžia aplinkosaugos iššūkius ir veiksmingos atliekų tvarkymo ir perdirbimo praktikos poreikį statybų pramonėje.

„Didelę šių atliekų dalį sudaro tokios medžiagos kaip betonas, plytos, mediena, stiklas, metalai ir plastikai. Šios medžiagos patenka į specialiuosius sąvartynus, kelia pavojų aplinkai, taip pat eikvojami vertingi ištekliai. Įdiegus tvarių inovacijų, juos būtų galima perdirbti arba pakartotinai panaudoti“, – sako pašnekovė.

ES, pripažindama tokių atliekų poveikį aplinkai, įgyvendino direktyvas, skirtas atliekų tvarkymo praktikai statybų sektoriuje tobulinti. Pavyzdžiui, Atliekų pagrindų direktyvoje ES šalims nustatytas tikslas perdirbti 70 proc. statybos ir griovimo atliekų.

KTU nuotr.

Kanapių betonas

KTU profesorė aiškina, kad žaliavų pasirinkimas ir naudojimas statybų sektoriuje yra esminis tvarios statybos ir veiksmingo klimato kaitos švelninimo veiksnys. Tradicinių statybinių medžiagų, tokių kaip betonas, plienas ir plytos, kurios yra patvarios ir plačiai naudojamos, gamybos procesai reikalauja daug išteklių ir prisideda prie CO2 emisijos. Dėl šių priežasčių perėjimas prie tvarių žaliavų būvio ciklo yra būtinas siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir skatinti tvarumą statybų pramonėje.

Anot pašnekovės, inovatyvios, tvarios medžiagos apima perdirbtas medžiagas, atsinaujinančiuosius išteklius ir produktus, kurių išskiriamas anglies kiekis yra mažesnis. Perdirbtas plienas ir susmulkintas perdirbtas betonas gali pakeisti pirmines medžiagas, todėl sumažėja karjerų eksploatavimo ir kasybos veikla ir su ja susijęs poveikis aplinkai.

„Panašiai, naudojant atsakingai išgaunamas atsinaujinančiąsias medžiagas, tokias kaip bambukas ir mediena, galima žymiai sumažinti anglies pėdsaką, nes šios medžiagos natūraliai sugeria ir kaupia CO2 augimo fazėse, tačiau jų gamybos trukmė, t. y. augimo laikas, yra ilgas“, – sako Ž. Stasiškienė.

Ji papildo, kad naujos medžiagos, tokios kaip kanapių betonas, kurio sudėtinės dalys yra kanapės ir kalkės, užtikrina puikią izoliaciją ir neigiamą CO2 kiekį per visą savo būvio ciklą. Tokių medžiagų naudojimas ne tik padidina pastatų energijos vartojimo efektyvumą (EVE), bet ir tiesiogiai prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Nepaisant to, ši naujovė turi ribotas taikymo sritis.

Didesnė vertė

Kaip teigia KTU profesorė, pastatai ES sunaudoja 40 proc. energijos ir sukelia 36 proc. CO2 išmetimų, o tai lemia didelį jų poveikį aplinkai energijos požiūriu. Pasak jos, pastatų EVE didinimas yra labai svarbus norint sumažinti šiuos skaičius ir greičiau pasiekti klimato kaitos mažinimo ir tvarumo tikslus.

Įdiegus tvarių inovacijų, juos būtų galima perdirbti arba pakartotinai panaudoti.

„Energiją taupantys pastatai sumažina šildymui, vėsinimui, apšvietimui ir prietaisų veikimui naudojamą energijos kiekį, nes turi geresnę šilumos izoliaciją, energiją taupančius langus ir integruotus atsinaujinančiosios energijos šaltinius, pvz., saulės baterijas. Visos šios priemonės mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir tiesiogiai prisideda prie klimato kaitos švelninimo“, – sako Ž. Stasiškienė.

Ji papildo, kad EVE apima ne tik naujus pastatus – taip pat labai svarbu modernizuoti esamas struktūras, siekiant pagerinti jų energinį naudingumą.

Pašnekovė dalijasi, kad energiją taupančių pastatų ekonominė nauda taip pat yra didelė. Sumažėjęs energijos suvartojimas sumažina ir išlaidas komunalinėms paslaugoms, todėl namų savininkai ir įmonės sutaupo lėšų. Be to, energiją taupančių pastatų rinkos vertė yra didesnė, jų užimtumas ir nuomininkų pasitenkinimas yra didesnis.

Virtualusis statymas

KTU profesorė teigia, kad skaitmeninimas statybų sektoriuje sukelia perversmą pramonėje didindamas efektyvumą, mažindamas atliekų kiekį ir svariai prisidėdamas prie tvarios statybos ir klimato kaitos švelninimo. Naudojant pažangias technologijas, tokias kaip pastato informacinis modeliavimas (BIM), dirbtinis intelektas (DI) ir daiktų internetas (IoT), statybos procesai tampa tikslesni, reikalauja mažiau išteklių ir yra draugiški aplinkai.

„BIM yra šios transformacijos priešakyje. Jis leidžia virtualiai statyti pastatus prieš pradedant fizinį darbą, o tai padeda geriau planuoti ir koordinuoti. Ši prevencinė vizualizacija padeda sumažinti ne tik klaidų, bet ir vietoje susidarančių atliekų kiekį ir užtikrina, kad medžiagos statybos ir eksploatacijos procesų metu būtų naudojamos efektyviau“, – sako Ž. Stasiškienė.

„DI ir kitos informacinės technologijos (IT) tampa neatsiejama numatomos priežiūros ir energijos valdymo pastatuose dalimi. Šios technologijos gelbėja vykdant pastato sistemų priežiūrą, taupant išteklius ir sumažinant išmetamųjų teršalų kiekį“, – dalijasi pašnekovė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

AAA

AAA portretas
Lietuviškai CO2 - anglies dvideginis.

AAA

AAA portretas
Tvariausias būstas būtų - palapinė.

Poniute

Poniute portretas
Paaiškink, kas tai yra " nuomininkų pasitenkinimas"???? Man tai patinka savo namelyje gyventi, esu patenkinta, o va kas tas nuomininkų pasitenkinimas niekaip nesuprantu. A tai dabar bus daromos neįveikiamos kliūtys savam būstui, visus varys nuomininkais?
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Pasirinkimo laisvė
    Pasirinkimo laisvė

    Kai paaiškėjo, kad Europos Parlamento (EP) rinkimuose sėkmingai spurtavusį „valstietį“ A. Verygą Seime pakeis ekonomistė J. Rojaka, kuri išsyk pareiškė siekį jungtis prie Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos&ldqu...

    1
  • Kodėl Baltijos jūros vanduo ne toks kaip Graikijos paplūdimiuose?
    Kodėl Baltijos jūros vanduo ne toks kaip Graikijos paplūdimiuose?

    Ar kada nors pasvajojote, kad, atvykę į Baltijos pajūrį, galėsite džiaugtis turkio spalvos skaidria ir šilta jūra? Neabejoju, kad taip. Taip pat neabejoju, kad mūsų nuostabi ir išskirtinė Baltija traukia savo unikalumu – ne veltui...

  • Kur mūsų valstybės lyderis?
    Kur mūsų valstybės lyderis?

    Jau ketvirtą dešimtmetį gyvename laisvi ir gyvenimas tikrai gerėja, norime ar ne tai pastebėti. Galime laisvai keliauti po visą pasaulį (kas – privačiu lėktuvu, kas – autostopu), galime nemokamai gydytis (vieniems eilėje reikia pala...

    7
  • Žvaigžės įpareigoja
    Žvaigžės įpareigoja

    Kultūrų kryžkelėje susiformavusios mūsų kulinarijos tradicijos nėra gurmanų prakeiksmas, galime pagaminti ir kai ką subtilesnio nei puskilograminiai cepelinai. Tai pagaliau sužinojo ir pasaulis. Lietuvos viešojo maitinimo įstaigoms skirti &bd...

  • Biudžeto eurai nyksta tyliai. Ir oriai
    Biudžeto eurai nyksta tyliai. Ir oriai

    Šie metai bus pirmieji, kai daugiau žmonių išeis į pensiją, nei ateis į darbo rinką. Tokią bauginančią žinią paskelbė Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovas B. Gracia. ...

    15
  • Priešingybės
    Priešingybės

    „Nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis“, – sako liaudies daina. Lietuvai artojėlių jau nebereikia, o kareivėlių verkiant reikia, kaimynystėje turint Rusiją ir Baltarusiją. ...

    6
  • SSRS: nuo upės iki jūros
    SSRS: nuo upės iki jūros

    Marksizmo ideologija miestui ir pasauliui žadėjo progresyvumą, tačiau Rusijos valdžioje įsitvirtinus Sovnarkomui (Liaudies komisarų sovietui), viskas daugiau ar mažiau liko taip pat, kaip ir carų valdymo laikais. ...

    13
  • Asmeniniai pastebėjimai: refleksija mokslo metams pasibaigus
    Asmeniniai pastebėjimai: refleksija mokslo metams pasibaigus

    Šiuos mokslų metus galima drąsiai vadinti stebuklų metais. Nors šiuolaikinė švietimo sistema siekia ugdyti racionalų pasaulio suvokimą, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) priimti sprendimai alsuoja H...

    1
  • Kakarinės galia
    Kakarinės galia

    Likus keliems mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą (EP), portale „Europos parlamento naujienos“ buvo paskelbta optimistinė žinutė iš Lietuvos. Pasak jos, daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų (68 proc.) balandį teigė,...

    2
  • Tikroji demokratija
    Tikroji demokratija

    Demokratija – ta valstybės valdymo forma, kurią vieni vis keikia, o kiti džiaugiasi, replikuodami pirmiesiems, kad nieko geriau už ją lig šiol nesugalvota, anapus Atlanto nūnai pražydo egzotiškomis spalvomis. ...

    4
Daugiau straipsnių