Ūkininkas Dainius Kasiulis iš Genėtinių kaimo – piktas. Trečius metus neprisibeldžia į Energijos skirstymo operatorių, kad prie kaimo elektros pastotės būtų pašalinti seni pavojingi medžiai.

„Iki nelaimės vienas žingsnis, kad vėl kaimas liktų be elektros. Per praėjusią audrą virš paros be elektros sėdėjom“, – kalbėjo Genėtinių kaimo gyventojas D. Kasiulis.

D. Kasiulis parodė, kaip per ESO neįgalumą pastotė spėjo tiek apaugti, kad jos nebesimato. Žmogui prisiirti irgi sunku.

ESO neva telefonu aiškino, kad daromas projektas medžiams šalinti. Tiek žinių. Pastotė elektrą tiekia pusšimčiui kaimo žmonių.

„Geriau šalinti priežastį, kada yra laisvo laiko, o ne tada, kada jau pasidarys pasekmės“, – siūlė D. Kasiulis.

Apie 900 vartotojų vis dar be elektros. Sudėtingiausia situacija – Vilniaus regione.

Aš girdžiu rankų skėsčiojimą, pirštų badymą vieni į kitus, girdžiu sakymą, kad mes ne Hariai Poteriai ir stebuklų nedarome.

„Apie 400 dar neatstatytas elektros tiekimas – patys sudėtingiausi atvejai. Dar maždaug 300 gali turėti nekokybišką elektros energiją“, – kalbėjo ESO atstovė Rasa Juodkienė.

„Gamta pasirūpino mums suorganizuot idealų strestestą. Mes jo neišlaikėme“, – sakė prezidentas G. Nausėda.

Nebejuokinga ne tik šalies vadovui. Gyventojai Energijos skirstymo operatoriui grasina teismais, bet šis bylinėtis neturi ūpo.

„Mes kompensuosime su audra susijusius nuostolius ir tvarką parengsime per dešimt dienų“, – žadėjo R. Juodkienė.

„O ką jie kompensuos? Žmonėms maistą, kuris sugedo? Jie nekompensuoja tokių dalykų“, – sakė D. Kasiulis.

„Kompensacijos, mano akimis, labai menkos, vargu, ar ištaisys situaciją“, – abejojo G. Nausėda.

Opozicijos nariai budina atsakingus. Jau antra savaitė, o atsakymų iš ESO nėra, tyli ir jį valdantis „Ignitis“ ir „Ignitį“ kontroliuojanti Finansų ministerija.

„Aš negirdžiu atsakymų. Aš girdžiu rankų skėsčiojimą, pirštų badymą vieni į kitus, girdžiu sakymą, kad mes ne Hariai Poteriai ir stebuklų nedarome“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis.

ESO valdo 130 tūkst. kilometrų elektros linijų, tai – kaip iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal nuvažiuoti 200 kartų. Po žeme vos mažiau nei 40 proc. elektros kabelių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

G. Nausėda siūlo į elektros tinklus investuoti dar daugiau.

„Investicijos į tinklus, į pažeidžiamas vietas, gali būti tinkama išmokta pamoka iš šitos krizės“, – teigė prezidentas.

„Mažų mažiausiai 250 mln. investicijų kasmet, vien būklės kokybės palaikymui, užtikrintumui, atsparumui. Investuojame daugiau nei du kartus mažiau. Akivaizdu, kad kelis metus iš eilės vis labiau apleidžiame savo investicijas į kritinę infrastruktūrą“, – tikino Seimo narys Lukas Savickas.

Kol politikai apie pinigus, ūkininkas D. Kasiulis prašo leisti pačiam apsigenėti medžius, kurie kliudo laidus.

„Šakas apipjaustyti, kad ant laidų negulėtų. Bet atvažiuos ESO, baudom apmėtys ir baigsis, nes savivaliavimas išeina“, – sakė D. Kasiulis.

Lietuvoje proskynos tarp elektros linijų – pačios siauriausios iš visų Baltijos šalių, tesiekia tris metrus. Kai Latvijoje – 6,5, o Estijoje – 10 metrų. Ministras Dainius Kreivys sako, kad proskynų plėtimui priešinasi gamtos sergėtojai.

Šakas apipjaustyti, kad ant laidų negulėtų. Bet atvažiuos ESO, baudom apmėtys ir baigsis, nes savivaliavimas išeina.

„Po dviejų metų pasigirdo gamtosaugininkai: gal negalima proskynų valyti“, – kalbėjo energetikos ministras D. Kreivys.

Bet kitas ministras aiškino, kad tai energetikos įmonės nepadaro namų darbų. Šios jau trejus metus valstybiniame ir privačiame miške gali pavojingus medžius kirsti žymiai plačiau.

„Energetikai gali be leidimų patys nuspręsti, kurie medžiai pavojingi, juos nukirsti ir per penkias dienas informuoti savininkus. Akivaizdu, kad tai nebuvo padaryta“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Kita svarstoma išeitis – įsigyti daugiau galingų generatorių.

„ESO, pastatęs didelį generatorių, galėtų kritiniuose mazguose užtikrinti energijos tiekimą vartotojams“, – siūlė VERT pirmininkas Renatas Pocius.

Bet ESO aiškina, generatoriai pasitarnauja tik ten, kur nenutraukti elektros laidai.

„Ten, kur įmanoma fiziškai prijungti generatorius, jie stovi. Šiuo metu stovi apie 46, kurie keičia lokacijas, vienoj vietoj sutvarkius, važiuoja kitur“, – aiškino R. Juodkienė.

„ESO sako, kad jau ne generatoriai problema, generatorių turi, bet neturi mechanikų, kurie generatorius pajungtų“, – sakė A. Mazuronis.

LNK žiniomis, apie išeitis po audros antradienį premjerė Ingrida Šimonytė dar tarsis su ministrais ir energetikais.