Tokias Profesinio mokymo įstatymo pataisas siūlo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Vilija Targamadzė.

„Turime gerbti savo valstybinę kalbą. (...) Kitaip vaikai neišmoks“, – BNS teigė pakeitimų iniciatorė.

Kitomis kalbomis mokymas vyktų, jei programas dėstytų ar kitoms veikloms vadovautų užsieniečiai arba tarp mokinių būtų užsieniečių.

Taip pat mokymas toks mokymas būtų galimas, jei jis vyktų pagal jungtines programas su kitų valstybių profesinio mokymo įstaigomis.

Be kita ko, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka profesinis mokymas galėtų vykti dviem kalbom.

Politikė pabrėžė, kad pataisos aktualios tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams, kurie ketina mokslus tęsti profesinio mokymo įstaigose.

„Čia yra ir stimulas susimąstyti, kad nebegalėsi kitaip mokytis, o tik valstybine kalba. Tai labai geras signalas,“ – pridūrė V. Targamadzė. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vertinimu, iš pataisų neaišku, kas profesinio mokymo įstaigose turėtų būti dėstoma valstybine kalba – bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programos.

„Bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas visose Lietuvos profesinio mokymo įstaigose jau organizuojamas valstybine kalba. Yra dvi įstaigos, kuriose tik bendrojo ugdymo programos, atsižvelgus į tautinių mažumų poreikius, yra organizuojamos ir lenkų ar rusų kalbomis. Tai įteisinta šių mokyklų įstatuose“, – sakoma BNS atsiųstame ministerijos komentare.

ŠMSM taip pat neaišku, ar nuostata dėl valstybinės kalbos galiotų ir kitiems profesinio mokymo teikėjams, pavyzdžiui, gimnazijoms, kurie nėra laikomi profesinio mokymo įstaigomis, tačiau turi licenciją organizuoti profesinį mokymą.

Ministerijos duomenimis, profesinio mokymo įstaigose 2020-2021 metais rusų kalba mokėsi 126, lenkų – 53 mokiniai, 2023-2024 metais – atitinkamai 204 ir 89.

Šiomis kalbomis mokoma Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo , o taip pat  Vilniaus agroekologijos profesinio mokymo centruose.