Už balsavo 55 Seimo nariai, susilaikė 4 parlamentarai, prieš balsavusių nebuvo.

Įstatymo pataisas pateikusi Seimo narė konservatorė Paulė Kuzmickienė viliasi, kad šie pokyčiai sustiprins instituciją ir padės jai labiau atliepti šių dienų lūkesčius.

„Mes manome, kad šį kartą verta peržiūrėti ir pakeisti įstatymo projektą iš esmės, suprantant, kad per ilgą laiką, ne per vieno vadovo kadenciją, o per keletą dešimtmečių susiklostė sudėtingi santykiai pačiame centre, galbūt sudėtinga buvo centro struktūra, kuri neatliepė vis didėjančių visuomenės lūkesčių“, – posėdžio metu akcentavo P. Kuzmickienė.

Parlamentarė pabrėžė, kad būtina didelį dėmesį skirti centro plėtojamiems moksliniams tyrimams.

„Projektą rengiant norėjome akcentuoti ir akcentuojame, kad centras turi stovėti labai stipriai ant dviejų kojų – ant mokslinių tyrimų ir atminties. Ir tai turi būti lygiavertės ir svarbios atramos, suprantant, kad moksliniai tyrimai, tame tarpe ir taikomieji tyrimai, turi būti kokybiški ir savalaikiai“, – sakė Seimo narė.

„Centro tikslas ir uždaviniai išlieka svarbūs ir tie patys – centras tikrai yra labai svarbi mūsų valstybei institucija. Tik pakartosiu, kad centro pagrindinis tikslas yra totalitarinių režimų Lietuvos okupacijos laikotarpiu rezistencijos pažinimas, vertinimas taikant mokslinius tyrimus“, – taip pat atkreipė dėmesį ji.

Įstaigą siūlo pervadinti Totalitarinių režimų tyrimų centru

Šiuo įstatymo projektu yra siūloma pervadinti LGGRTC Totalitarinių režimų tyrimų centru. P. Kuzmickienė tikisi, kad naujasis įstaigos pavadinimas labiau atlieps centro tyrimų lauko platumą.

„Naujasis pavadinimas turėtų geriau atskleisti tyrimų, jų laikotarpio ir veiklų lauką, kartu ir didinti centro žinomumą tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Siekiama, kad tas pavadinimas tiksliau išreikštų centro tyrimų veiklos platumo pobūdį“, – posėdžio metu pabrėžė P. Kuzmickienė, akcentuodama, kad labai svarbu, jog centras labiau įsitrauktų į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę.

Siūloma steigti naują valdymo organą – tarybą

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma įsteigti naują centro valdymo organą – tarybą.

„Numatyta, kad centrą valdys centro direktorius ir steigiamas naujas kolegialus valdymo organas – Totalitarinių režimų tyrimų centro taryba, kuri būtų sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų“, – paaiškino parlamentarė.

Numatoma, kad šią tarybą sudarytų 11 atstovų, deleguotų iš skirtingų institucijų: Universitetų rektorių konferencijos, Prezidentūros, Vyriausybės, Seimo, Istorijos universiteto, Muziejų asociacijos.

Projekte numatoma, kad taryba tvirtins centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, įstaigos ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų.

LGGRTC dėmesio sulaukė 2021 metų pradžioje, kai įstaigos viduje kilo įtampos. Įtampas centre pakurstė tai, kad tuometinis įstaigos generalinis direktorius A. Jakubauskas atleido istorikę Mingailę Jurkutę, kuri LGGRTC vadovybei negailėjo aštrios kritikos.

Po kelis mėnesius užsitęsusios krizės centro viduje, Seimas po slapto balsavimo atleido A. Jakubauską iš pareigų. Tai, kad jis nesusitvarko su einamomis pareigomis, konstatavo ir Seimo valdybos sudaryta parlamentarų darbo grupė.

Naujuoju centro direktoriumi 2021 metų balandžio mėnesį buvo paskirtas A. Bubnys.

Pagal įstatymą LGGRTC direktorių skiria ir atleidžia Seimas.