Už iniciatyvą balsavo 65 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 3 parlamentarai.

SADM teikiamomis įstatymo pataisomis numatoma įvesti prievolę darbdaviams tikrinti darbuotojų, veikiančių su nepilnamečiais, teistumą. Asmenys, dirbantys su vaikais, privalėtų turėti specialų QR kodą, kurio pagalba tiek darbdaviai, tiek vaikų tėvai galėtų patikrinti, ar praeityje asmuo nėra įvykdęs nusikaltimų.

Seimas nepalaikė siūlymo tikrinti ne tik teistus, bet ir kaltinamus asmenis

Visgi parlamentarai nepritarė Seimo konservatorių frakcijos atstovo Justo Džiugelio siūlymui, kad minėtoji prievolė galiotų ne tik teistiems, bet ir dėl seksualinių nusikaltimų kaltinamiems asmenims.

Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SADM) pirmininkės Paulės Kuzmickienės, toks reikalavimas galimai prieštarautų nekaltumo prezumpcijai.

„Pagal Konstituciją ir Baudžiamąjį kodeksą asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė nėra įrodyta ir patvirtinta teismo. Tai toks draudimas galimai prieštarautų nekaltumo prezumpcijai“, – sakė P. Kuzmickienė.

Nepritarė, kad prievolė būtų taikoma ir religinių bendruomenių atstovams

Visgi Seimas nepritarė siūlymui į įstatymo pakeitimus įtraukti ir religines bendruomenės. Tai numatančias pataisas registravo „laisvietė“ Morgana Danielė bei Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Visgi SADM pirmininkė P. Kuzmickienė tikino, kad pagrindinis projektas iš esmės jau apima šį siūlymą.

Seimo konservatorių frakcijos narė Vilija Aleknaitė Abramikienė taip pat šį siūlymą vadino pertekliniu.

„Tėvai siųsdami savo vaiką į religinę stovyklą turės pilną teisę pareikalauti iš ten samdomų darbuotojų QR kodo. Bet jeigu mes priimtume šį siūlymą, kaip jis surašytas, jis yra šiek tiek dviprasmiškas ir tada būtų neaišku, ar mes neturime omenyje kunigų , kurie paklūsta jau bažnytinei jurisdikcijai“, – Seimo posėdžio metu sakė V. Aleknaitė Abramikienė.

Įstatymų pakeitimais siekiama griežtinti ir darbdavių atsakomybę – numatoma, jog įstaigos vadovai, darbinant asmenis, kurių veikla susijusi su vaikais, turėtų patikrinti minėtąjį QR kodą. Taip pat toks patikrinimas turės kartotis periodiškai – ne rečiau kaip kartą per metus.

Už nustatytų pareigų nevykdymą siūloma numatyti ir administracinę atsakomybę. Jeigu darbdavys netikrins asmens QR kodo prieš priimant jį į darbą ar kartą per metus – jam grės bauda nuo 300 iki 500 eurų. Už pakartotinį pažeidimą bauda didės nuo 500 iki 1 tūkst. eurų. Didesnė bauda numatyta tuo atveju, jeigu nustatoma, kad veiklą vykdo teistas asmuo – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų, o jei toks atvejis nustatomas pakartotinį kartą, bauda siektų nuo 5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.