Pataisomis siekiama, kad Lietuvos paso netekimo procesas įgijus kitos šalies pilietybę nebūtų toks automatizuotas.

Pagal devynių parlamentarų teikiamą siūlymą, kitos valstybės pilietybę įgiję Lietuvos piliečiai turėtų apie tai pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai po Lietuvos pilietybę patvirtinančio dokumento galiojimo datos pabaigos.

„Šiuo metu asmuo pranešti įgaliotoms institucijoms turi 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo. Manoma, kad tokia nuostata dabar yra neveiksminga, o keičiantis asmens pilietybę patvirtinančius dokumentus asmuo galėtų informuoti atitinkamas institucijas apie įgytą kitos valstybės pilietybę“, – rašoma prie pataisų pridėtame aiškinamajame rašte.

Projektu siūloma pilietybės netekimo procedūrą siūloma papildyti pasekmių vertinimu asmeniui ir valstybei, o tai turėtų padaryti teismas.

Projektu taip pat siūloma, kad pilietybės netekimo dekretą pasirašytų ne tik vidaus reikalų ministras, kaip yra dabar, bet ir prezidentas. Prezidentui būtų suteikiama išimtinė teisė nepasirašyti pilietybės netekimo dekreto, jei pilietybės neteksiantis asmuo dėl to susidurtų su neigiamomis pasekmėmis.

Įstatymo projekto iniciatorė yra Seimo narė, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė konservatorė Dalia Asanavičiūtė.

„Esame diasporinė tauta, be to, mažėjanti, todėl tikimąsi, kad tokiu projektu pilietybės netekimo procedūros nebūtų automatinis procesas, koks yra dabar, bet būtų atliekamas pasekmių asmeniui, netenkančiam pilietybės, ir valstybės interesams vertinimas bei suteikiama galimybė pačiam asmeniui dalyvauti tokiame procese ir pateikti savo argumentus bei poziciją“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Anot dokumento, šiuo metu Pilietybės įstatyme numatytas pilietybės automatinis netekimo procesas kelia abejonių.

„Šiuo metu procedūra yra visiškai automatinė, nėra išklausomas pats žmogus, nėra gilinamasi į asmens ryšius su valstybe, kitos valstybės pilietybės įgijimo motyvus, asmens naudą, nešamą mūsų valstybei, nėra svarstoma, kokios bus neigiamos pasekmės asmeniui ir valstybei, kuri per metus tokiu būdu netenka apie tūkstantį Lietuvos Respublikos piliečių, jiems įgijus kitos valstybės pilietybę“, – teigiama jame.

Šiuo metu Pilietybės įstatymas numato 11 išimčių, kada Lietuvos piliečiai gali būti ir kitos valstybės piliečiais. Daugiausia jų susijusios su tuo, kad dėl sovietų okupacijos dalis lietuvių buvo priversti palikti tėvynę ir gyventi svetur.

Tuo metu emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę dvigubą pilietybę turėtų daugiau Lietuvos piliečių.

Tačiau jau du kartus per referendumą nepavyko surinkti reikiamo rinkėjų balsų skaičiaus Konstitucijai pakeisti, mat už dvigubos pilietybės išplėtimą privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė visų balsavimo teisę turinčių piliečių.

Reaguodami į nesėkmingus referendumus, dalis politikų bando siūlyti priemones, nesikertančias su Konstitucinio Teismo sprendimais dėl teisių į daugybinę pilietybę išplėtimo.

Parlamente šiuo metu svarstomos dvi su tuo susijusios įstatymų pataisos.

D. Asanavičiūtės projektu siūloma leisti dvigubą pilietybę turėti visų NATO narių ir Aljanso partnerių Austrijos, Airijos bei Maltos pilietybes įgijusiems lietuviams.

Kitu projektu, kurį teikia daugiau kaip pusė Seimo narių, siūloma, kad Lietuvos pilietybės neprarastų asmuo, įgijęs ir NATO valstybės narės pilietybę.

Vis dėlto birželį Seimo Teisės departamentui išaiškinus, kad abi šios pataisos prieštarauja Konstitucijai, parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė jų svarstyme padaryti pertrauką.