„Čia kalba ne apie tai, kad žurnalistas bus saugomas. Taip bus saugoma žmonių teisė į informaciją“, – Eltai teigė LŽS pirmininkas.

Anot jo, tokie pokyčiai atitinka ilgametę Europos žurnalistų federacijos, ESBO, Europos tarybos organizacijų poziciją, kad bet kokios žurnalistų apsaugos iniciatyvos yra reikalingos.

„Visos priemonės, kurios skirtos apsaugoti žurnalistus nuo bet kokio persekiojimo, bet kokiom formom, tai yra labai geros iniciatyvos“, – sakė jis.

Žada siūlyti pakeitimus

Vis dėlto, LŽS turi pastabų dėl įstatymo realizavimo. Anot LŽS pirmininko, ruošiamasi Seimui siūlyti tam tikrus pakeitimus.

Jo teigimu, pirmiausiai reikėtų pabrėžti, jog įstatymo nuostatos turėtų būti susijusios ir taikomos tik žurnalisto profesinės veiklos arba statuso pagrindu. Tokiu būdu būtų galima užtikrinti, kad įstatymas galiotų tik sprendžiant su profesine praktika susijusius konfliktus.

Dainius Radzevičius (D. Labučio/ELTOS nuotr.)

„Gali būti, kad jie (žurnalistai – ELTA) turės situacijas, kur bus nesutarimai su kokiu kitu žmogumi, įžeidinėjimai, ar dar kas nors, bet tai nebus susiję su žurnalistika“, – pabrėžė D. Radzevičius.

Antroji LŽS išskiriama problema – aiškus įstatymo laikymąsi prižiūrinčių institucijų įvardijimas. D. Radzevičiaus teigimu, tai turėtų būti administracinius sprendimus priimančios institucijos.

Visos priemonės, kurios skirtos apsaugoti žurnalistus nuo bet kokio persekiojimo, bet kokiom formom, tai yra labai geros iniciatyvos.

„Ne žurnalistų etikos inspektorius, greičiausiai – bendros teisinės institucijos, kurios priiminėja sprendimus tokius administracinius, o vėliau ten teismuose galima skųst ar pernagrinėt, tai greičiausiai policija turėtų nagrinėti tokius“, – sakė jis.

Europos lygmeniu klausimas keliamas jau dešimtmetį

D. Radzevičiaus teigimu, žurnalistų saugumo klausimas, Europos lygmeniu keliamas jau kone dešimtmetį, Lietuvoje itin išryškėjo riaušių prie Seimo metu, kai žiniasklaidos atstovai buvo stumdomi, į juos buvo mėtomi buteliai ir akmenys, gadinama technika.

Anot jo, įtakos tokioms visuomenės nuotaikoms turi diskusijos politiškai ir socialiai jautriomis temomis. Tai fiksuodami žurnalistai dažnai tampa taikiniu.

„Ir kovidas tą parodė, ir kiti konfliktai politikos jautriomis temomis, pradedant šeimos politika, baigiant medicininiais reikalais ir taip toliau“, – kalbėjo D. Radzevičius.

Jo teigimu, panašios tendencijos pastebimos ir kitose šalyse, ypač tarp moterų žurnalisčių.

„Atskiros studijos yra apie tai, kad ypač moterys žurnalistės patiria (patyčias – ELTA) žinutėmis, sms‘ais, per programėles. Įvairiausiom formom, iš tikrųjų, ne tik gąsdina, baugina, bet ir įžeidinėja ir visai kitaip persekioja žurnalistą už jo profesinę veiklą“, – dėstė LŽS pirmininkas.

Kaip ELTA rašė anksčiau, Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen siūlo numatyti baudas už žurnalistų garbės ir orumo žeminimą.

Parlamento vadovės registruotomis Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisomis numatoma, jog asmeniui, kuris žemintų žurnalisto garbę ir orumą, jį įžeidinėtų ar kitaip provokuojančiai elgtųsi, grėstų bauda nuo 50 iki 300 eurų.

Numatoma, kad tokių administracinių nusižengimų tyrimą atliktų ir administracinių nusižengimų protokolus surašytų žurnalistų etikos inspektorius.

V. Čmilytė-Nielsen tikina, kad kitaip nei valstybės politikų, pareigūnų ar tarnautojų atveju, šiuo metu žurnalistų garbės ir orumo nesaugo jokia speciali ANK norma.

„Praktikoje tokios veikos, kai pažeminami žurnalisto garbė ir orumas, dažniausiai kvalifikuojamos kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas. Nors ganėtinai akivaizdu, kad atitinkamomis ANK nuostatomis saugoma tik viešoji tvarka, bet ne ypač valstybei svarbias visuomenines funkcijas atliekantys asmenys. Todėl jiems valstybė turėtų suteikti tinkamą teisinę apsaugą“, – nurodo V. Čmilytė-Nielsen.

Aiškinamajame įstatymo projekto rašte pažymima, kad Lietuvos žurnalistus vienijančios profesinės organizacijos nuolat kelia klausimą, jog praktikoje žurnalistai yra nuolat įžeidinėjami, o tai trukdo jiems atlikti savo darbą. Tai, nurodoma, tampa ypač paplitusiu reiškiniu sudėtingų socialinių, ekonominių ar politinių įvykių metu, kuomet, viešose vietose fiksuodami svarbius įvykius ir teisėtomis priemonėmis rinkdami informaciją, žurnalistai sulaukia įžeidimų, grasinimų. Todėl įstatymo pataisomis siekiama sudaryti deramą teisinę apsaugą žurnalistams, tais atvejais, kai pažeidžiami jų garbė ir orumas.