- Karolina Ambrazaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Diskusijos dėl švietimo duomenų prieinamumo apie valstybinius brandos egzaminus ir moksleivių patikrinimus nebus vienos dienos darbas, sako švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas.
„Šiandien susitikimas praėjo sklandžiai, mes gavome pakankamai erdvės ir pakankamai medžiagos toliau tobulinti rodiklius ir aiškiai matosi kryptys, kurias identifikuoja bendruomenė, kuriomis kryptimis reikėtų judėti“, – ketvirtadienį po pirmosios viešos konsultacijos su atstovais iš skirtingų sričių BNS kalbėjo viceministras.
„Diskusijų daug, jos prasmingos, ir tikrai nusimato ne vienos dienos darbas, bet man atrodo šiandien išgirdome labai aiškų nusiteikimą dirbti“, – sakė jis.
Anot I. Gaižiūno, dėmesys nebuvo sukoncentruotas tik į egzaminų rezultatų skelbimą, buvo aptartos naujos sritys ir kol kas nerenkamų duomenų poreikis.
„Mes šiandien girdėjome poreikį rinkti duomenis apie mokytojų savijautą, apie patyčių lygį, girdėjome ir poreikį pergalvoti tam tikrus rodiklius ir apie fizines infrastruktūras, kad jie tikrai atspindėtų mokyklos esmę“, – kalbėjo viceministras.
Viešojoje diskusijoje išsakytos švietimo, tėvų, žiniasklaidos ir kitų suinteresuotų grupių nuomonės, pasak I. Gaižiūno, buvo panašios.
„Tiesą pasakius nebuvo, kad labai skirtųsi (nuomonės – BNS). Tas vaizdas pakankamai panašus, aišku kiekviena grupė turi savo lūkestį, savo interesą, bet vis tiek matosi, kad visos grupės turi bendrą tikslą švietimo sistemos tobulinimo link. Aišku, visi skirtingus identifikuoja aspektus, bet tikrai nebuvo, kad radikaliai skirtųsi kažkurių grupių interesai“, – pasakojo viceministras.
Žurnalistų atstovams identifikavus, kokių duomenų norėtųsi daugiau ir kodėl jie svarbūs vykdant jų darbą, I. Gaižiūnas teigė, jog bus atlieptas ir šis lūkestis.
„Tie duomenys, kurių norisi padaryti kokybiškus žurnalistinius tyrimus, bet tuo pačiu ir apsaugoti nuo tam tikro neetiško galbūt duomenų atskleidimo, manau, kad galime suderinti“, – kalbėjo viceministras.
I. Gaižiūno teigimu, kaip ir planuota, sprendimas dėl skelbiamų duomenų bus priimtas iki lapkričio pabaigos.
Viešoje erdvėje pasipiktinimas dėl ŠMSM neteikiamų duomenų apie valstybinius brandos egzaminus ir moksleivių patikrinimus kilo rugsėjo pradžioje, „Reitingų“ vyriausiajam redaktoriui Gintarui Sarafinui „Facebook“ paskyroje paskelbus, jog ministerija duomenų teikimą sumažino keturis–aštuonis kartus, nors anksčiau tokia informacija būdavo visiems prieinama.
Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigė, jog Nacionalinė švietimo agentūra nuo praėjusių metų rengia ir skelbia viešai prieinamas mokyklų informacines korteles. Jose pateikiami kiekvienos mokyklos lyderystės ir vadybos, ugdymo proceso, pagalbos mokiniui, ugdymo rezultatų rodikliai. Viskas yra prieinama Švietimo valdymo informacinėje sistemos Mokyklos švietimo stebėsenos būtinųjų rodiklių skiltyje.
Pasak ministerijos, nuo šių mokslo metų neskelbiami labai specifiniai mokyklų duomenys: mokinių, laikiusių brandos egzaminus ir gavusių tam tikrus vertinimus, skaičiai, o detalias ataskaitas ir toliau gauna tiesiai kiekviena mokykla apie savo mokinius. Anot jos, tai vienintelis skirtumas, lyginant su ankstesniais metais.
Vis tik reaguodama į pasipiktinimą ministerija inicijavo viešąsias konsultacijas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Marijampolėje atidarytas naujas MRU padalinys – Sūduvos akademija
Marijampolėje atidarytas naujas Mykolo Romerio universiteto (MRU) padalinys – Sūduvos akademija, penktadienį pranešė universitetas. ...
-
Metų mokytojo premija – ir Kauno pedagogui2
Premjerė Ingrida Šimonytė ir švietimo ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė penktadienį įteikė apdovanojimus aštuoniems Metų mokytojams, taip pat Meilės Lukšienės premiją ir lituanistinio švietimo mokytojo (d...
-
DI medžiotojai mokslo darbuose: VU viešasis pirkimas prieštarauja Lietuvos interesams
Dirbtinį intelektą (DI) ir kopijuotus darbus Lietuvoje atpažįstančią platformą „Identific“ sukūrę lietuviai praeitą savaitę atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei Seimo n...
-
Prezidentas į Genocido centro tarybą siūlo Kauno IX forto muziejaus direktorių7
Prezidentas Gitanas Nausėdą į formuojamą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) tarybą siūlo Kauno IX forto direktoriaus Mariaus Pečiulio kandidatūrą, pranešė Prezidentūra. ...
-
Ignalinos atominė elektrinė: kaip taškomi mokesčių mokėtojų pinigai?8
Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbuotojai sako, kad įmonėje trūksta žmonių, stoja išmontavimo darbai, o Lietuvai gresia Europos Komisijos sankcijos. Anot profsąjungų, samdoma daug brangių ekspertų ir vadybininkų. Švaistomi pinig...
-
Mokyklose trūksta vadovėlių: jų įsigijimas gali tapti tėvų atsakomybe8
Prieš dvejus metus, 2022–aisiais, buvo atnaujintos visų dalykų bendrosios programos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, mokymo turinys pritaikytas kompetencijų ugdymui, šiuolaikiniame pasaulyje reikalin...
-
Priekaištas kliniką lydi iki šiol: rusiškai kalbantiems medikams galėjo vertėjauti slaugytoja?10
Gyventojams vis dažniau piktinantis, kad sunku darosi Lietuvoje susikalbėti lietuviškai, Seimas įpareigojo visus aptarnavimo srityje dirbančius užsieniečius išmokti lietuvių kalbą. Tai reiškia, kad pavežėjai, kurjeriai ar ki...
-
Vilniaus savivaldybė pristatė specialiąją skambučių liniją, skirtą konsultuotis civilinės saugos klausimais
Vilniaus miesto savivaldybė penktadienį pristatė specialiąją skambučių liniją, skirta konsultuotis civilinės saugos klausimais. ...
-
Lietuva perka papildomų oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų9
Lietuva įsigijo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų, penktadienį paskelbė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Apklausa atskleidė, kuo lietuviai pasitiki labiausiai, o kam reikėtų pasitempti4
Lietuvos gyventojai ir toliau labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, tačiau sumažėjo pasitikėjimas „Sodra“, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. ...