„Trys komitetai vyksta susitikti su šių savivaldybių atstovais, gyventojais, kurie yra susiję su poligonų steigimu, su medžiotojais, kurie tuose miškuose medžioja, bandysime išklausyti žmones ir kažkiek atsižvelgti į jų lūkesčius“, – BNS sakė NSGK pirmininkas Arvydas Pocius.

Parlamentarai taip pat susitiks su Jurbarko rajono atstovais, kadangi vienas iš poligonų iš dalies patenka ir į šios savivaldybės teritoriją.

Liepos viduryje Seimas po pateikimo pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtam įstatymo projektui Tauragės ir Šilalės rajonuose įsteigti du poligonus.

Tam jau yra pritarusi Valstybės gynimo taryba.

„Kad kariuomenei reikia (poligonų – BNS), mes jau žinome, ministras jau pateikė, pateikimo stadiją praėjo, dabar prieš svarstymą kiekvienas komitetas turi pateikti savo išvadą. (...) Būtinybė steigti poligonus toje teritorijoje yra nekvestionuotinas dalykas, tiesiog reikia ieškoti kompromisinio varianto, kad ir vilkas sotus būtų, ir avis sveika“, – dėstė A. Pocius.

Planuojama, kad nauji poligonai talpins nuo kuopos iki bataliono dydžio karinius vienetus, tačiau neturės karinės teritorijos statuso, todėl juose nebus šaudyklų, nevažinės sunkioji karinė technika, su kariuomenės leidimu galės lankytis žmonės.

Priėmus įstatymą, poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose bus pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais.

Anot krašto apsaugos ministro, šalyje esamų poligonų nepakanka, o poreikis naujiems atsirado Lietuvoje daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.

Tauragės rajone poligonas užims 4304 hektarus ploto, Šilalės – 2677 hektarus.

Tauragės rajone veikia Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Šilalės rajone – brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas.