Gali žaloti sveikatą

Rugsėjo 1-osios šventė beveik kiekvienam vaikui kelia nerimą. Psichoterapeutas Gediminas Navaitis paaiškino, kad nerimas – pirmoji streso fazė, o stresas – tai reagavimas į būtinybę prisitaikyti.

„Šiuo atveju moksleiviams tenka prisitaikyti prie naujos aplinkos, vietoj atostogų prasideda mokslo rutina, taip natūraliai sukeliamas nerimas“, – teigė specialistas.

Vis dėlto patirti stresą vienoje ar kitoje situacijoje, pasak psichoterapeuto, nėra blogai. Nerimą jaučiantis žmogus ruošiasi naujam iššūkiui, o tai parodo, kad jam rūpi ateitis. Tačiau didelis nerimas nėra naudingas nė vienam žmogui.

Dažnai vaikų patiriamo streso tėvai nesureikšmina, kadangi manoma, jog jaunas organizmas gali ištverti daugiau, o ir stresas, kaip minėta, žmogui kartais yra naudingas.

Tačiau psichoterapeutas pabrėžė, kad dažnai patiriamas stresas palaipsniui žaloja vaiko sveikatą, galiausiai dėl menkiausio nerimo moksleiviai suserga depresija, patenka į ligonines.

Gediminas Navaitis / G. Bartuškos nuotr.

Nerimauja iš anksto

Į mokyklas ne pirmus metus sugrįžtantys vaikai nerimauja, esą gali nepatenkinti tėvų reikalavimų stropiai mokytis, todėl ruošiasi iš karto stengtis ir gauti kuo geresnius rezultatus.

„Tėvai dažnai vaikus dar prieš rugsėjo 1-ąją skatina moksluose rodyti gerus rezultatus, tačiau bet kokioje srityje, kol darbas nepradėtas, reikalauti, kad jis būtų padarytas gerai, tai tiesiog nerimo kelimas be reikalo“, – aiškino G. Navaitis.

Dar vienas nerimo židinys – mokykloje patiriamos patyčios. Santykiai mokykloje tiek tarp pačių moksleivių, tiek su mokytojais, pasak G. Navaičio, tampa realia problema, kai pasiekiamas įžeidinėjimų lygis.

„Vaikų tėvai gali tik įsivaizduoti, kokia būtų jų savijauta, jeigu kiekvieną dieną darbe iš jų būtų tyčiojamasi, gerų darbo rezultatų jie veikiausiai neparodytų, o ir darbe likti nenorėtų“, – sakė psichoterapeutas.

Svarbu pasiruošimas šventei

Yra moksleivių, kurie keičia mokyklas, pereina į gimnazijas, pakeičia aplinką dėl patyčių ar kitų veiksnių.

Kaip teigė psichoterapeutas, tuo metu moksleivių gyvenimuose tarsi vyksta perversmas. Keičiasi mokytojai, klasės draugai.

Tėvai turi palaikyti, paskatinti ir paaiškinti, kad kita aplinka reiškia dar vienos brandos pradžią.

„Jų nerimo lygis aukštesnis. Jiems veikiausiai prireiks daugiau emocinės paramos, šiuo atveju tėvų vaidmuo svarbiausias. Tėvai turi palaikyti, paskatinti ir paaiškinti, kad kita aplinka reiškia dar vienos brandos pradžią“, – patikino G. Navaitis.

Vaiko nerimą prieš rugsėjo 1-ąją gali padėti numalšinti pasiruošimas šventei. Tėvai kartu su vaiku galėtų išrinkti naujus tiek šventinius, tiek kasdienius mokyklai skirtus rūbus. Taip iš anksto vaikas pats susidraugauja su mintimi, jog vėl reikės eiti į mokyklą.

„Jeigu man pasakytų, jog turiu ryt išvykti, būčiau sunerimęs, stresas mane užvaldytų, kadangi žinau, kad esu nepasiruošęs. Bet jeigu mane perspėtų bent keliomis dienomis anksčiau, į situaciją reaguočiau visai kitaip. Analogiškai yra ir su Rugsėjo 1-osios švente“, – aiškino specialistas.