Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymu, nuo 12 iki 20 mokinių turinčias klases, bus leidžiama sudaryti, jei praėjusių mokslo metų rugsėjo 1 dieną šios gimnazijos 8 klasėje ir I gimnazijos klasėje buvo ne mažiau kaip po 21 mokinį.

Taip pat tokiu atveju, jei praeitais mokslo metais rugsėjo 1 dieną šios gimnazijos 8, I gimnazijos ir II gimnazijos klasėse besimokančių mokinių skaičiaus vidurkis buvo ne mažesnis kaip 21 mokinys.

Klasę, kurioje mokytųsi mažiau mokinių, mokyklos galės sudaryti ir tokiu atveju, jei savivaldybės taryba gimnazijai papildomai skiria mokymo lėšų, neįtraukiant iš valstybės biudžeto skiriamų mokymo lėšų.

„Taip pat jei valstybinių gimnazijų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) gimnazijai papildomai skiria mokymo lėšų iš valstybės biudžete jai numatytų asignavimų ir (arba) kitų dalininkų lėšų tiek, kiek jų skiriama iš valstybės biudžeto atitinkamai klasei, turinčiai nustatytą mažiausią sąlyginės klasės mokinių skaičių“, – rašoma prie nutarimo prisegtoje pažymoje.

Anot nutarimo, tokiu siūlymu bus sudaryta galimybė gimnazijoms tęsti veiklą, o mokiniams mokytis arčiau gyvenamosios vietos.

Švietimo ministerijos duomenimis, ši išlyga gali būti aktuali maždaug dviem dešimtims šalies gimnazijų.

ŠMSM nurodo kasmet ketinanti rinkti ir analizuoti informaciją apie gimnazijas, kurioms savivaldybių tarybos leis sudaryti po vieną mažesnę nei 21 mokinys klasę, ir savivaldybių tarybų sprendimus dėl mokymo lėšų skyrimo šioms klasėms iš savivaldybių biudžetų.

Anot ministerijos, nustačius teisės aktų nevykdymo atvejus, bus kreipiamasi į Vyriausybės atstovus.

Kiekybiniai kriterijai III klasės formavimui, kai mažiausias mokinių skaičius klasėje galės būti 21-as, įsigalioja nuo šių metų rudens.

Išimtys iki šiol taikytos tik tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijoms ir tais atvejais, jeigu konkreti mokykla savivaldybėje yra vienintelė.

Vyriausybė taip pat pritarė, kad būtų atsisakyta reikalavimo, jog bendradarbiavimo ar jungtinės veiklos sutartis tam tikram tikslui siekti ar veiklai plėtoti gali sudaryti tik skirtingų tipų mokyklos.

Iki šiol tokias sutartis galėjo sudaryti tik, pavyzdžiui, progimnazija ir gimnazija, pradinė ir pagrindinė mokyklos.

Ministrų kabinetas posėdyje taip pat pritarė švietimo, mokslo ir sporto ministrės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės nusišalinimui nuo sprendimų, susijusių su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru bei Vytauto Didžiojo universitetu.

Šiose įstaigose dirba jai artimi asmenys: sesuo ir svainis yra Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslo darbuotojai, o kita sesuo – Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja.