Atokvėpis darbo rinkoje: bedarbių skaičius mažėja

Vasarą dažnas iš mūsų atostogaujame. Ne išimtis ir darbdaviai, ieškantys darbuotojų, dėl to vasarą neretai sumažėja darbo pasiūlymų ir pastebimas atokvėpis darbo rinkoje. Apžvelkime naujausias tendencijas, vyraujančias darbo rinkoje, pagal Užimtumo tarnybos (UŽT) pateikiamą statistinę informaciją.

Bedarbių skaičius mažėja

UŽT bedarbių skaičius šių metų liepos 1 d. sumažėjo 4,9 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai rodo santykinai gerėjančią situaciją darbo rinkoje bedarbių, kurie registruoti UŽT, kontekste. Liepos 1 d. moterys dažniau buvo bedarbės (51,5 proc.) nei vyrai (48,5 proc.), o santykinai didžiausią bedarbių dalį sudarė 30–49 metų asmenys (41,3 proc.).

Dr. Viktorija Tauraitė. Asmeninio albumo nuotr.

Nors ukrainiečiai stengiasi integruotis į Lietuvos darbo rinką, tačiau liepos pradžioje UŽT buvo registruota 5,3 tūkst. ukrainiečių, iš jų 2,9 tūkst. bedarbio statusu. Dažniausiai bedarbės yra moterys (84,5 proc.), 30–49 metų asmenys (59,7 proc.). Per visą karo Ukrainoje laikotarpį į mūsų šalį atvyko beveik 79 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Didžioji jų dalis (beveik 49 tūkst.) yra darbingo amžiaus asmenys (18–64 metų). Džiugu, kad ukrainiečiai įsilieja į mūsų darbo rinką ir neretai užpildo trūkstamų profesijų laisvas darbo vietas.

24,6 tūkst. – tiek laisvų darbo vietų birželį buvo Lietuvoje.

 

Regionų skirtumai

UŽT birželį registruotas nedarbas, palyginti su geguže, labiausiai sumažėjo Palangos, Neringos miestų ir Pakruojo rajono savivaldybėse, o labiausiai didėjo – Kazlų Rūdos, Šilalės rajono ir Širvintų rajono savivaldybėse.

Išsiskiria Neringos savivaldybė, kurioje liepos 1 d. buvo registruotas mažiausias moterų, vyrų, jaunimo (iki 29 metų) ir vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų nedarbo lygis. Viena iš numanomų priežasčių, lemiančių tokią situaciją, galėtų būti sezoniniai svyravimai: vasarą padidėjęs turistų skaičius ir atitinkamai išaugęs sezoninių darbų krūvis.

Juntamas pasyvumas

Birželį Lietuvoje buvo siūloma 24,6 tūkst. laisvų darbo vietų. Visgi UŽT tai buvo mažiausias per mėnesį įregistruotų laisvų darbo vietų skaičius nuo šių metų vasario. Tokio pobūdžio situacija yra įprasta vasarą, kai naujų darbuotojų paieškos procesai sulėtėja dėl vyraujančio atostogų laikotarpio.

Birželį UŽT daugiausia laisvų darbo vietų buvo užfiksuota Vilniuje (3,9 tūkst.), Kaune (2,8 tūkst.) ir Klaipėdoje (1,4 tūkst.), o mažiausiai – Rietave (19), Neringoje (21) ir Kalvarijoje (24). Akivaizdu, kad didmiesčiuose yra aktyviau ieškoma darbuotojų net ir vasaros metu.

Žvelgiant pagal įmonės pagrindinės veiklos rūšį, matoma, kad birželį UŽT daugiausia laisvų darbo vietų buvo registruota administracinės ir aptarnavimo veiklos (14,9 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (14,5 proc.) ir apdirbamosios gamybos (12,3 proc.) sektoriuose. Struktūriškai dažniausiai laisvos darbo vietos buvo skirtos kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams (33,9 proc.), nekvalifikuotiems darbininkams (28,9 proc.).

Pastaruoju metu girdime, kad ekonomika yra recesijoje, tačiau bendrąja prasme nacionaliniu mastu situacija darbo rinkoje yra santykinai palanki darbuotojams.

 

Pozityvus žvilgsnis

Pastaruoju metu girdime, kad ekonomika yra recesijoje, tačiau bendrąja prasme nacionaliniu mastu situacija darbo rinkoje yra santykinai palanki darbuotojams. Keblesnė situacija pastebima apžvelgiant darbo rinką tarptautiniu mastu. Remiantis Eurostato duomenimis, šių metų pirmo ketvirčio nedarbo lygis Lietuvoje buvo 7,7 proc., o visoje ES jis vidutiniškai buvo lygus 6 proc. Lietuvoje užfiksuotas nedarbo lygis buvo didžiausias tarp Baltijos šalių (Estija – 5,2 proc., Latvija – 6,3 proc.).

Tikimasi, kad Lietuvos darbo rinkos situacija turėtų išlikti panaši ir kitais metais. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet nedarbo lygis turėtų būti lygus 7,8 proc. (Europos Komisija (EK): 6,6 proc.), o 2024 m. – 7,5 proc. (EK: 6,5 proc.). Optimistiškesnės pozicijos laikosi Finansų ministerija, kuri prognozuoja, kad šiais metais nedarbo lygis bus 7,3 proc., o 2024 m. – 6,9 proc. Visgi EK yra gana pozityviai nusiteikusi visos ES kontekste ir prognozuoja, kad šiais metais nedarbo lygis ES turėtų būti lygus 6,2 proc., o 2024 m. – 6,1 proc.

Darbo užmokesčio augimo kontekste Lietuvos bankas laikosi optimistiškesnės pozicijos, prognozuojant, kad šiais metais darbo užmokestis vidutiniškai turėtų didėti 11,1 proc. (Finansų ministerija: 10,4 proc.), o 2024 m. darbo užmokesčio augimas turėtų būti kiek mažesnis, bet vis tiek turėtų siekti 9,3 proc. (6,3 proc.).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nežinia kam išvis reikalinga ta darbo birža ...

Nežinia kam išvis reikalinga ta darbo birža ... portretas
Nebešnekėsiu jau apie mūsiškius - lietuvius pašalpinius... bet jau laikas pradėt šnekėt apie mūsų labai mylimus ir gerbiamus ukrainiečius : jie jau puikiai perkando tos istaigos kvailumą ir mausto ją pasičepsėdami ... Taip mes šeriam tinginius , o verslininkus stumiam į bankrotus , nes tie slunkiai įsidarbina tik pratempti laikui iki sekančios pašalpos ...

Faktai

Faktai portretas
Darbo birža, kaip institucija aplamai nėra reikalinga, nes tik skaičiuoja kokias bedarbio pašalpas tyrės sumokėti Sodra. Tiesiog pati institucija konsultacijoms dėl darbo vietų gali teikti internetinėje klasėje, o kitai informacijai teikti, kurie nesinaudoja kompiuteriu-užtektų vienos ar dviejų darbo vietų. Pinigų plovimas visokiems uzimtumo projektams, kurie iš esmės neisprendzia bedarbių įdarbinimo. Sprendžia pagrinde pigios darbo jėgos klausimus, bet ne kvalifikuotos, kuri jau dabar dirbo užsienio kompanijoms. s žinau, kad niekada gyvenime daugiau nesikreipsiu į darbo biržą. Jeigu norite iš mokytojo padaryti statybininką ar valytoją, kreipkitės į kuo jaunesnį užimtumo tarnybos specialistą - sėkmė garantuota 100 procentų, o jeigu norite turėti dar kitų kreditorių iskpareigojimu- į vyresni specialistą , turėsime dar ir nebūtais skolas mokėti.

Gghj

Gghj portretas
Nemažėja bedarbių, o išeina iš darbo biržos ir vėl stos po 1 mėnesio, nes nelaukia kol išmes. Darbo birža dėl grožio, arba kitaip-kad nemokėti ligonių kasai už "gydymą".
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    2
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    7
  • Kultūra keičia kryptį
    Kultūra keičia kryptį

    Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...

  • Verslas mokyklos suole
    Verslas mokyklos suole

    Siekdama skatinti verslumo ugdymą nuo pat mokyklos suolo, Inovacijų agentūra, bendradarbiaudama su anterprenerystės ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“, kviečia šalies mokyklas prisijungti prie praktinio verslumo ugdymo pr...

  • Karas pagal taikos dėsnius
    Karas pagal taikos dėsnius

    Izraelio operacija, riterių kovas primenančiu pavadinimu „Geležiniai kardai“, persirito į antrąją pusę, tačiau jos pabaigos dar nematyti. Prasidėjusi nuo ryžtingų atakų prieš „Hamas“, galiausiai ji virto dar vienu kla...

    5
  • E. Lucasas: Boratas vyksta į Lietuvą
    E. Lucasas: Boratas vyksta į Lietuvą

    Lietuviai pagrįstai didžiuojasi 701-ąjį gimtadienį neseniai paminėjusia savo sostine ir nekenčia skurdaus sovietinės okupacijos palikimo. Naujoji Vilnių reklamuojanti, turizmui skatinti skirta reklama negailestinga šiems jausmams. Pradžioje re...

    9
  • Patriotų planas B – Ispanija?
    Patriotų planas B – Ispanija?

    Tik ką pandemiškai šlavę butus kurortuose ir sodybas kaimuose, dabar šliaužiančio karo įbauginti lietuviai dėbčioja į Ispaniją. Per tris praėjusių metų ketvirčius jau išbogino į šią šalį dešimtis...

    13
  • (Ne)sutramdoma prigimtis
    (Ne)sutramdoma prigimtis

    Tie, kurie paniekinamai mosteli ranka, esą balandžio talkos – sovietmečio reliktas, visų pirma turėtų tuos reliktus iš savo galvelės išvėdinti. Ko gero, jose vis dar veisiasi mintys: jei talka – tai prievartinė. Tose galvose ...

    7
  • Ar viskas yra kinas?
    Ar viskas yra kinas?

    Pasinėrus į kino festivalį, aplink viskas ima rodytis kaip kinas. Kažkada Kaune rengiamas Kauno kino festivalis turėjo puikų festivalinį / reklaminį šūkį: „Kaune kaip kine“. Gaila, kad savo veidą turėjęs festivalis išnyko...

    2
  • Verslo atstovai: kaip nuvertėja diplomo reikšmė
    Verslo atstovai: kaip nuvertėja diplomo reikšmė

    Siekiant užtikrinti aukštą studijų kokybę, kiekvienais metais diskutuojama dėl minimalaus konkursinio balo stojant į aukštąsias mokyklas. Deja, diskusijose girdima, kad šiemet dalis aukštųjų mokyklų taikys žemesnį minima...

Daugiau straipsnių