Auka už laisvę

Šiandien Romui Kalantai būtų sukakę 71-eri. Nors išgyveno jis tik kiek daugiau nei 19 metų, jo vardas jau daugiau nei pusė amžiaus tapatinamas su Lietuvos laisvės liepsna tikrąja ta žodžio prasme. „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“, – paskui po drastiško protesto sovietų saugumiečiai perskaitys per kratą rastoje vaikino užrašų knygelėje.

Jis buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara, tik sovietmečio „rojuje“ gyventi nepajėgė, jau geriau susideginti, viešai. Ir nesvarbu, kad „pati teisingiausia pasaulyje darbo žmonių valdžia“ jį pripažins bepročiu. Daugybei tautiečių jis virto nacionaliniu didvyriu.

Jo sukrečianti mirtis parodė, kad ne viskas dar prarasta, ir staiga suteikė vilties, jog įmanoma atkovoti nepriklausomybę, bet dar buvo gerokai per anksti. Dar reikėjo laiko subręsti, nes narsos panašiems žingsniams ne kiekvienam būtų pakakę.

Jį nužudė. Nejaugi ši laisvės kankinio auka taip beprasmiškai ir prasmegs į nebūtį?

Kaip ir ne kiekvienam būtų užtekę ryžto iš saugios, civilizuotos šalies grįžti į žvėries irštvą, kaip dar vienam laisvės pranašui – A. Navalnui. Jis irgi jau miręs. Tiesa, jį žudė ilgai, metodiškai ir su išskirtiniu sadistiniu pasimėgavimu, kaip įprasta Kremliui, kuriame per šimtą metų pačios brutaliausios bolševikinės tradicijos tik dar labiau sunoko.

Tik štai Rusijos piliečiai kažko nuščiuvę tyli, nors ne visi. Tiesa, kurie netyli, tie – įkalinti.

Tik jų labai labai mažai, nors A. Navalnas tikėjo, kad jis savo gyvybės kaina gali išjudinti Rusiją.

„Viskas, ko reikia, kad blogis triumfuotų, yra gerų žmonių neveiklumas“, – taip kalbėjo jis, tarsi tiksliai nujausdamas savo lemtį ir kviesdamas tautiečius nepasiduoti, jei jį nužudytų. Jį nužudė. Nejaugi ši laisvės kankinio auka taip beprasmiškai ir prasmegs į nebūtį?



NAUJAUSI KOMENTARAI

tam CHa

tam CHa portretas
ogi todėl kad tuo metu esu gyvenes ir mokęsis auktojoj Kaune ir puikiai žinau visus šituos faktus..Jei čia kur ir yra vatnykai tai eik pasižiūrėk į veidrodį. Tokių konser,liber,Vatnykų kaip tavo, klastojimai ir Istorijos falsifikavimai jau kelia ne tik šleikštulį, bet ir teisingą pasipiktinimą. Pasipiktinimą tokiom moralės žemumom ir nepagarba savo Tautai laikant ją tik žaliava savo tikslams įgyvendint. Neįpiršit jau savo zombinimų (nebent runkelienai ar savo komuniagų kontingentui) Kad ir kaip besistengtumėt - visuomenė bunda ir pradeda atsipeikėt... ,,Po tamsos visada ateina šviesa "

CHa

CHa portretas
" Ir vėl Kalantą ištraukė" , kaip manote, kam nuo R. Kalantos bloga darosi, išgirdus apie Lietuvos laisvę kam bloga darosi ?.. teisingai ruskiams KGB - istams , vatnikams - fufaikiniams.

Cha cha cha

Cha cha cha portretas
Kremliaus ciuciukų komentarai rodo: laisvoje Lietuvoje "Kremliaus šunauja" pasijuto okupuota.
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

  • Kur eina karavanas?
    Kur eina karavanas?

    Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...

    12
  • Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?
    Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?

    1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...

    6
  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    5
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    7
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
Daugiau straipsnių