„Pagrindinės pasekmės, atsirandančios dėl negebėjimo sukontroliuoti tinkamo baterijų atliekų tvarkymo, yra dvi – aplinkosauginės ir ekonominės. Kadangi daug baterijų atliekų lieka tinkamai nesutvarkytos, nukeliauja į sąvartynus, tai prisideda prie aplinkos taršos ir klimato kaitos problemų, taip pat prie atliekų tvarkytojų teritorijose ar transporte kylančių gaisrų. Antra, į šalies biudžetą dėl teisės aktų neatitikimų, kurie stabdo žiedinės ekonomikos ir pakartotino panaudojimo potencialą, ir dėl sąlygų šešėlinei veiklai rastis nepatenka daugybė lėšų, kurios galėtų būti panaudotos įvairiems tikslams, pavyzdžiui, gynybos finansavimui“, – sakė A. Skinulis.

Atskaitos taškas

Ekspertai nustatė, kad didelė dalis baterijų gamintojų ir importuotojų realiai nevykdo Atliekų tvarkymo įstatyme ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytų pareigų. Tai patvirtina šie faktai: beveik tūkstantis įmonių 2023 m. Lietuvos rinkai tiekė neįmontuotas baterijas, nors šį faktą deklaravo tik 582. Gamintojai ir importuotojai taip pat deklaruoja, kad vidaus rinkai patiekia tris kartus mažiau nešiojamųjų baterijų negu Islandijoje (skaičiuojant vienam gyventojui).

Kaip teigė A. Skinulis, Islandijos duomenys yra puikus atskaitos taškas kitoms šalims vertinti savo rinką. Šioje šalyje lengva kontroliuoti įvežamas prekes dėl geografinės padėties, nes jos atkeliauja tik per vieną jūrų uostą ir vieną oro uostą.

„Islandijoje vienam gyventojui vidutiniškai tenka 0,695 kg nešiojamųjų baterijų, kai tuo tarpu vienam Lietuvos gyventojui – 0,241 kg. Taigi, vienas Islandijos gyventojas nuperka maždaug 3 kartus daugiau neįmontuotų nešiojamųjų baterijų nei gyventojas Lietuvoje. Lyginant rezultatus galima daryti išvadas, kad Lietuvoje vis dar nemažas kiekis nešiojamųjų baterijų yra neįtraukiamas į apskaitas arba įtraukiamas tik iš dalies“, – teigė A. Skinulis.

Teisės aktų spragos

Baterijų naudojimas stipriai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo, nes leidžia kaupti ir efektyviai naudoti atsinaujinančiųjų šaltinių energiją, mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro. Elektrinės transporto priemonės varomos tik elektra, nenaudoja benzino ar dyzelino, todėl jų veikimas išskiria mažiau CO2.

Poreikis tvariai tvarkyti baterijas stiprėja žinant, koks vertingas žaliavų rinkinys tai yra. Vienoje elektromobilio baterijoje vidutiniškai yra apie 8 kg ličio, 14 kg kobalto, 25 kg nikelio ir 53 kg vario. Šias brangias medžiagas galima atgauti ir panaudoti pakartotinai, jeigu panaudota elektromobilio baterija patenka pas teisėtai ir pagal aukščiausius aplinkosaugos standartus veikiančius atliekų tvarkytojus.

Tačiau surinkti duomenys rodo, kad Lietuvoje eksploatuojama apie 100 tūkst. visų kategorijų elektrinių transporto priemonių, jose yra apytiksliai 11 tūkst. t. elektrinių transporto priemonių baterijų, o 2022 m. Lietuvos atliekų tvarkytojai priėmė sutvarkymui tik 1,86 t pramoninių (įskaitant elektromobilių) baterijų atliekų.

„Galima daryti išvadą, kad didžioji dauguma Lietuvoje susidarančių elektrinių transporto priemonių ir pramoninių (išskyrus švino rūgštines) baterijų atliekų išardoma neteisėtai. Dėl to šešėlinis verslas per metus galimai gauna daugiau nei milijoną eurų į apskaitą neįtrauktų pajamų“, – pabrėžė A. Skinulis.

Kelia pavojų

Ekspertų teigimu, baterijų atliekas svarbu tinkamai sutvarkyti, nes, patekusios į buitinių atliekų konteinerius kartu su kitomis atliekomis, jos irdamos ne tik skleidžia medžiagas, kurios gali pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą, bet gali sukelti ir gaisrų.

Be to, baterijose yra vertingų metalų, tokių kaip litis, kobaltas, nikelis ir kitų, kuriuos galima perdirbti ir vėl panaudoti. Perdirbant šias medžiagas, sumažinamas poreikis jas išgauti iš natūralių išteklių, kas dažnai generuoja didelį CO2 kiekį. Taigi, tinkamai tvarkant baterijų atliekas, jas perdirbant yra sumažinamas poreikis išgauti naujų žaliavų ir sumažinamas išmetamo CO2 kiekis. Taip pat tai apsaugo aplinką nuo užteršimo pavojingomis medžiagomis ir prisideda prie ilgesnio produktų gyvavimo ciklo, taip dar labiau sumažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Jeigu senos baterijos surenkamos ir paruošiamos pakartotiniam naudojimui arba perdirbamos ir vertingos medžiagos atgaunamos, įsijungia žiedinės ekonomikos ir tvarumo ciklas. Taip taupome lėšas, gamtos išteklius ir prisidedame prie aplinkos taršos mažinimo. Tuo tarpu jei panaudota baterija nėra tinkamai sutvarkoma, ji nukeliauja į sąvartyną ar pamiškę, o joje esančios vertingos medžiagos prarandamos, yra teršiama aplinka.

Todėl labai svarbu nebenaudojamas baterijas išmesti į specialiai joms skirtas talpas. Jas galima rasti beveik kiekviename prekybos ar biurų centre, įvairiose įstaigose ir organizacijose. Iš šių talpų baterijų atliekos yra išvežamos teisėtiems atliekų tvarkytojams, kurie jas sutvarko pagal aukščiausius standartus. Iš viso Lietuvoje šiuo metu yra tūkstančiai vietų, kur gyventojai gali atnešti išeikvotas nešiojamąsias baterijas.

Pasak A. Skinulio, Lietuva yra sukūrusi gerą sistemą, už baterijų atliekų tvarkymą yra atsakingi gamintojai ir importuotojai, tačiau šių atliekų surinkimo problemos darosi vis rimtesnės, todėl ir sistemai reikia pokyčių.