Die Krim gehört uns!

  • Teksto dydis:

Sovnarkomo (Liaudies Komisarų Sovieto) atstovai išvedė Rusiją iš Didžiojo karo (1914–1918), tačiau dėl steigiamojo susirinkimo numarinimo širstantys eserai (socialistai revoliucionieriai) nesiruošė pripažinti pralaimėjimo.

Vadinamojo Čekoslovakų legiono nariams (Austrijos–Vengrijos imperijos karo belaisviams ir dezertyrams, perėjusiems į rusų pusę) sukilus bei užvaldžius Sibiro, Uralo ir Volgos kraštus (1918 m. gegužės pabaiga–birželio pradžia), eserai gavo progą Samaros mieste įsteigti savo administraciją bei pasiskelbti teisėta Rusijos valdžia. Ši naujoji politinė jėga buvo praminta Komuču, t. y. Steigiamojo susirinkimo komitetu („Komitet učereditelnogo sobranija“).

Beveik tuo pat metu (1917–1918 m. žiemą) generolai Michailas Vasiljevičius (1857–1918) ir Lavras Georgijevičius (1870–1918), visuomenėje labiau žinomi Aleksejevo ir Kornilovo pavardėmis, pradėjo telkti savanorių, pasiryžusių nuversti Sovnarkomą, pajėgas.

Kai kurie ekspertai spėja, kad tuo metu (1918 m. pavasarį) Vladimiras Iljičius Uljanovas (1870–1924) eserų, kadetų, narodnikų ir monarchistų jau nebelaikė rimtais priešininkais, o apie virš Rusijos besitelkiančius naujo karo debesis beveik nemąstė.

Šviesaus socialistinio rytojaus link nuvesti turinčios reformos ir žlungančios ekonomikos gaivinimas buvo bemaž viskas, apie ką tomis dienomis galvojo Vova, o Antrasis reichas (1871–1919) bei jo sąjungininkai tikriausiai buvo vienintelė jėga, į kurios keltą grėsmę Iljičius žiūrėjo bent kiek rimčiau.

Tikimybė, kad Antrasis reichas gali ciniškai sulaužyti 1918 m. kovo 3-iosios taikos sutartį, buvo reali (1918 m. balandį vokiečiai įsiveržė į Krymo pusiasalį – Die Krim gehört uns! – Krymas mūsų!), o ir į vadinamąją Raudonąją armiją telkiamiems žmonėms rūsčiais teisuoliškais veidais vis dar stigo sėkmingam karui būtinų žinių bei įgūdžių, tad Sovnarkomo nariai dar tą patį mėnesį nusprendė persikelti iš „europietiško“ Sankt Peterburgo į grynojo rusiško dvasingumo persmelktą Maskvą. Įsikūrė jie Kremliaus kompleksui priklausančiame Senato pastate.

Kremlius – įspūdinga tvirtovė, atsidavusi viskuo, ko Iljičius nekentė ir ką svajojo sunaikinti, tačiau tuo pat metu šis bizantietiškais blizgučiais aplipdytas senovinių pastatų ansamblis savaip pakerėjo Vovą. Pasakojama, kad iki pat kovo pabaigos Iljičius negalėjo sulaukti nuolatinio leidimo savo šeimai bei Sovnarkomo nariams gyventi Kremliuje ir tik pagrasinęs asmeniškai išsiaiškinti kaltuosius dėl tokio delsimo, sulaukė progreso.

1917–1918 m. žiemą Rusijos didmiesčiuose itin trūko maisto, tad naujasis režimas, nieko nelaukęs, tų metų pavasarį griebėsi atitinkamų veiksmų. Naujoji Rusijos valdžia paskelbė, kad dėl maisto stygiaus Sankt Peterburge ir kitur yra atsakingi vadinamieji buožės („kulaki“) – provincijos kraštuose įsikūrę valstiečiai ir žemvaldžiai, kurie slepia savo užaugintus produktus, tam, kad dirbtinai išpūstų jų kainą. Šiam klausimui spręsti buvo įsteigta nauja institucija – vadinamieji kaimo vargetų komitetai („Komitety bednoti“) dar vadinti „kombiedais“.

„Buožės“ sąvoka buvo be galo abstrakti. Ši etiketė galėjo būti prilipdyta bet kuriam gabesniam, darbštesniam ar gudresniam iš žemės ūkio pragyvenančiam asmeniui (arba tam, kuriam pavyko gauti gerą palikimą), tad per kitus 35 metus dėl pavydžių kaimynų ar giminaičių skundimo bei šmeižto tūkstančiai žmonių visoje Rusijoje ir artimajame užsienyje patirs siaubingas kančias (arba bus nužudyti).

Kai kurie eserai sutiko priimti Sovnarkomo jaunesniųjų bolševikų brolių amplua, tačiau vėliau vienas jų 1918 m. liepą nusprendė iškrėsti valdantiesiems kiaulystę.

Jakovas Grigorijevičius (1900–1929), visuomenėje labiau žinomas Bliumkino pavarde, buvo ir eseras, ir bolševikas, ir Visos Rusijos ypatingosios komisijos kovai su kontrrevoliucija bei sabotažu prie Liaudies komisarų sovieto bendradarbis.

Dėl nežinomų priežasčių jis sumanė sužlugdyti 1918 m. kovo 3-iosios sutartį ir, nuėjęs į vokiečių atstovybę, šovė į ambasadorių Wilhelmą Maria Theodorą Ernstą Richardą Grafą von Mirbach-Harffą (1871–1918). Iljičiui teko atsiprašinėti vokiečių, o į eserų būstinę jų areštuoti nuėjęs Feliksas Edmundovičius (1877–1926) pats buvo sulaikytas, tačiau susidariusią padėtį pavyko išspręsti, paprašius vieno latvių komunisto (1873–1938), kilusio iš Vaciečių giminės, pagalbos.

Nors monarchija Rusijoje buvo nuversta dar 1917 m. pavasarį, galutinai išspręsti Romanovų klausimą Sovnarkomas teikėsi tik 1918 m. vasarą.

Iš pradžių 1918 m. birželio 13 d. kartu su britu padėjėju buvo nužudytas nuverstojo caro jaunesnysis brolis Michailas (1878–1918), o po kelių savaičių atėjo ir Nikolajaus Aleksandrovičiaus (1868–1918) bei jo šeimos narių eilė.

Tuo metu caro šeima gyveno Ipatjevo dvare Jekaterinburge namų arešto sąlygomis. Nuverstasis valdovas daug skaitė, vaikai nuobodžiavo, o namų šeimininke tapusi carienė atsiskleidė esanti gabi ekonomė, galinti ribotomis pajamomis palaikyti orią šeimos buitį.

Smulkesnių detalių niekas nežino, tačiau spėjama, kad ankstų 1918 m. liepos 17-osios (arba 18-osios) rytą visi šeimos nariai kartu su keletu tarnų buvo pažadinti, nuvesti į rūsį ir sušaudyti.

Caro šeimos ir kitų jo giminaičių likimas buvo siaubingas (carienės sesuo buvo gyva įmesta į šachtą), tačiau teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad jie visi tebuvo smulkus lašelis šitoje kraujo jūroje.

Per vėlesnius penkerius metus visoje Rusijoje nuo karo, bado, ligų ir raudonojo bei baltojo teroro mirs milijonai žmonių (taip pat daugelis emigruos) ir tai tebus tik pradžia to, kas dar tik laukė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
prišikęs į kelnes, gina Lietuvos garbę? Na žinoma, prišiktom kelnėm greičiau nuo kalniuko bėgant nučiuožti ant šiknos. Tik fiūūū, su švilpesiu, ar ne, dunduk?

Anonimas

Anonimas portretas
na,tu skeltanagi kriuksi ,tikriausiai,"raituzus " prikroviai;;;taip metydamas purvus LDK garbingai DIDYBEI ; skubek apsivalyk gyvuliuk;;;tu nei nezinai,kas yra: gimti lietuviu ir ginti LIETUVOS esme-garbe.

nezabitauski

nezabitauski portretas
Dr Darius Baronas, istorikas "LDK istorija: Prekyba belaisviais – pajamų šaltinis". Paskaityk, mulki. Tik nusiauk lit avino akis. LDK - nesvietiškai žiaurių laukinių padarų valstybė. Ir tai tik menka dalis ldk storijos. O Vytautas - tikras lietuvis pasipūtęs kvailys ir bailys. Išvada po Vorsklos mūšio. Beje, tais laikais pagonybė buvo atsilikimas, krikščionybė - progresas.Atsilikę ir atsilupę lietuviai tebuvo pagonys. Tai net rašto dar neturėjo. Lietuviškas raidynas sukurtas XVI a. vidyryje , tik 23 raidės, pilnai suformuotas 1901. Kai slavų IX amžiuje.
VISI KOMENTARAI 33

Galerijos

  • Pasirinkimo laisvė
    Pasirinkimo laisvė

    Kai paaiškėjo, kad Europos Parlamento (EP) rinkimuose sėkmingai spurtavusį „valstietį“ A. Verygą Seime pakeis ekonomistė J. Rojaka, kuri išsyk pareiškė siekį jungtis prie Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos&ldqu...

    1
  • Kodėl Baltijos jūros vanduo ne toks kaip Graikijos paplūdimiuose?
    Kodėl Baltijos jūros vanduo ne toks kaip Graikijos paplūdimiuose?

    Ar kada nors pasvajojote, kad, atvykę į Baltijos pajūrį, galėsite džiaugtis turkio spalvos skaidria ir šilta jūra? Neabejoju, kad taip. Taip pat neabejoju, kad mūsų nuostabi ir išskirtinė Baltija traukia savo unikalumu – ne veltui...

  • Kur mūsų valstybės lyderis?
    Kur mūsų valstybės lyderis?

    Jau ketvirtą dešimtmetį gyvename laisvi ir gyvenimas tikrai gerėja, norime ar ne tai pastebėti. Galime laisvai keliauti po visą pasaulį (kas – privačiu lėktuvu, kas – autostopu), galime nemokamai gydytis (vieniems eilėje reikia pala...

    7
  • Žvaigžės įpareigoja
    Žvaigžės įpareigoja

    Kultūrų kryžkelėje susiformavusios mūsų kulinarijos tradicijos nėra gurmanų prakeiksmas, galime pagaminti ir kai ką subtilesnio nei puskilograminiai cepelinai. Tai pagaliau sužinojo ir pasaulis. Lietuvos viešojo maitinimo įstaigoms skirti &bd...

  • Biudžeto eurai nyksta tyliai. Ir oriai
    Biudžeto eurai nyksta tyliai. Ir oriai

    Šie metai bus pirmieji, kai daugiau žmonių išeis į pensiją, nei ateis į darbo rinką. Tokią bauginančią žinią paskelbė Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovas B. Gracia. ...

    15
  • Priešingybės
    Priešingybės

    „Nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis“, – sako liaudies daina. Lietuvai artojėlių jau nebereikia, o kareivėlių verkiant reikia, kaimynystėje turint Rusiją ir Baltarusiją. ...

    6
  • SSRS: nuo upės iki jūros
    SSRS: nuo upės iki jūros

    Marksizmo ideologija miestui ir pasauliui žadėjo progresyvumą, tačiau Rusijos valdžioje įsitvirtinus Sovnarkomui (Liaudies komisarų sovietui), viskas daugiau ar mažiau liko taip pat, kaip ir carų valdymo laikais. ...

    13
  • Asmeniniai pastebėjimai: refleksija mokslo metams pasibaigus
    Asmeniniai pastebėjimai: refleksija mokslo metams pasibaigus

    Šiuos mokslų metus galima drąsiai vadinti stebuklų metais. Nors šiuolaikinė švietimo sistema siekia ugdyti racionalų pasaulio suvokimą, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) priimti sprendimai alsuoja H...

    1
  • Kakarinės galia
    Kakarinės galia

    Likus keliems mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą (EP), portale „Europos parlamento naujienos“ buvo paskelbta optimistinė žinutė iš Lietuvos. Pasak jos, daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų (68 proc.) balandį teigė,...

    2
  • Tikroji demokratija
    Tikroji demokratija

    Demokratija – ta valstybės valdymo forma, kurią vieni vis keikia, o kiti džiaugiasi, replikuodami pirmiesiems, kad nieko geriau už ją lig šiol nesugalvota, anapus Atlanto nūnai pražydo egzotiškomis spalvomis. ...

    4
Daugiau straipsnių