E. Lucasas: pilkoji zona – migracija

Kai Kremlius ankstesnį kartą puolė Suomiją, jis pasitelkė tankus ir naikintuvus. Praėjus aštuoniasdešimčiai metų, jam pakanka mikroautobuso. Rusų pareigūnai veža 55 prieglobsčio prašytojus iš dabar jau uždaryto pasienio punkto Saloje į paskutinį dar veikiantį Lotoje Tolimojoje Šiaurėje, netoli Murmansko.

Vaizdai – širdį veriantys: nevilties apimti žmonės iš Somalio, Irako bei Sirijos stoviniuoja stingdant šalčiui vos keli šimtai metrų nuo vienos saugiausių ir geriausiai valdomų šalių pasaulyje. Tačiau planas yra ciniškas. Rusija (ir jos sąjungininkė Baltarusija) naudoja juos kaip figūrėles geopolitiniame žaidime, kurį jos jau daugelį metų žaidžia prieš Suomiją, Norvegiją, Baltijos šalis bei Lenkiją.

Tikslas – iš pradžių parodyti šias šalis kaip žiaurias ir hipokritiškas, apgręžiančias žmones, kurių prieglobsčio prašymai pagal įstatymus bent jau turi būti sąžiningai išnagrinėti. Antrasis ir didesnis tikslas yra sukurti politinę įtampą. Jautrūs aktyvistai vyks į pasienį padėti. Dar jautresni balsai sako, kad jei tos šalys, į kurias nusitaikyta, neatsilaikys ir padarys išimtį humanitariniais pagrindais, migrantų skaičius išaugs nuo dešimčių iki šimtų, o tada – iki tūkstančių. Pakertamas pasitikėjimas valdžia. Auga baimės dėl Rusijos gebėjimo kelti chaosą.

Kremlius naudojasi dviem susijusiais faktoriais. Vienas yra pabėgėlių srautus kuriantys chaosas ir kančios šalyse į pietus ir rytus nuo Europos, kuriuos jis iš dalies kursto. Kitas – Europos rinkėjų nuogąstavimai, kad migracija žlugdo ekonomiką ir destabilizuoja visuomenę. Kai kurie iš šių būgštavimų gali būti priskiriami Rusijos propagandai. Bet dauguma – ne. Ar dėl nesėkmės, ar dėl klaidingo vertinimo, bet Europos vyriausybėms pastaraisiais dešimtmečiais siaubingai prastai sekėsi spręsti šiuos klausimus. Daugybėje šalių nuo Sachelio iki Vidurinių Rytų siaučia konfliktai, jas slegia skurdas, ir žmonės migruoja. Tuo tarpu jas priimančiose šalyse didėjanti paklausa smukdo viešąsias paslaugas. Daugelyje šalių integracija atrodo nesėkminga.

Tikroji kaina bus sumokėta Ukrainoje, prarandančioje išorinę paramą, kurios jai reikia, kad įveiktų Rusiją.

Prie nekompetencijos prisideda ir politinė nesėkmė. Isteblišmento partijos liepė visuomenei nesijaudinti arba atmetė jos nuogąstavimus kaip rasistinius. Tačiau žvelgimas į rinkėjus iš aukšto ir jų įžeidinėjimas galiausiai atsigręžia prieš jas pačias.

Būtent tai išvydome Nyderlanduose, kur prieš imigrantus nusiteikusi (ir Kremliui draugiška) Laisvės partija, vadovaujama Geerto Wilderso, tik ką laimėjo daugiausiai vietų parlamente.

Sprendimų priėmėjai nesuvokė, kad jų rinkėjų būgštavimai yra pažeidžiama nacionalinio saugumo vieta. Pirmiausia, priešiškos valstybės gali panaudoti purvinus triukus iš savo arsenalo, kad pakurstytų baimes, susiskaldymą ir nepasitikėjimą. Antra, tokios nuotaikos pakurstys iškilimą antiisteblišmento partijų, kurios smerkia senus daugiašalius saugumo įsipareigojimus ir net gali, kaip G. Wildersas, flirtuoti su putinistinėmis idėjomis apie šeimą, tradicijas ir suverenumą (žinoma, Rusijos realybė kitokia, bet nedaugelis Kremliaus gerbėjų užsienyje į tai gilinsis).

Stipriose, giliai įsišaknijusiose demokratijose žala yra ribota. Nyderlanduose gyvenimas iš esmės toliau tekės sava vaga, kaip ir kitose šalyse, kur populistinės partijos įgijo tam tikrą politinę galią, pavyzdžiui, Danijoje, Švedijoje ir Italijoje.

Tikroji kaina bus sumokėta Ukrainoje, prarandančioje išorinę paramą, kurios jai reikia, kad įveiktų Rusiją. Europos vienybė, buvusi stebėtinai stipri nuo plataus masto invazijos pradžios 2022-aisiais, dabar trūkinėja. Vengrija blokuoja naujausią Europos Sąjungos paramos dalį. Vokietija, regis, klaidingai mano, jog dalinė Vladimiro Putino pergalė padarys pasaulį saugesnį. Jungtinės Valstijos yra užsiėmusios Izraeliu. Lenkiją apėmęs protekcionistinis spazmas, kurį skatina baimė dėl Ukrainos sunkvežimių vairuotojų konkurencijos. Pažadėti artilerijos sviediniai nepristatomi. Rinkimai Nyderlanduose dar labiau temdo šį niūrų vaizdą.

Ilgalaikis atsakymas yra geresnis valdymas. Trumpalaikis – geresnis atgrasymas. Bet nė vieno iš jų horizonte nematyti.


Šiame straipsnyje: Rusijanelegali migracijapabėgėlių srautaikaras Ukrainoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Ruandos putinų derlius
    Ruandos putinų derlius

    Nuo 1994-ųjų balandžio 7 d. iki tų pačių metų liepos 15 d. Ruandoje vykusi masinių skerdynių ir prievartavimo orgija – viena paskutiniųjų ir pačių šlykščiausių XX a. politinių niekšybių. ...

    4
  • Muziejų atlaidai
    Muziejų atlaidai

    Nors Vieversio diena – šiandien, šie pavasario šaukliai parskrido jau prieš dešimtį dienų. Tik nieko gero tai nežada: sakoma, kad, vieversiams sugrįžus anksčiau nei vasario 24-ąją, dar ilgokai bus šalta. ...

  • Kaip motyvuoti darbuotoją dirbtinio intelekto eroje?
    Kaip motyvuoti darbuotoją dirbtinio intelekto eroje?

    Ar robotai tikrai atims iš mūsų darbą? – klausimas, kaip niekad garsiai skambėjęs dirbtinio intelekto (DI) bumu pramintais 2023-iaisiais. Nors DI įtaka pokyčiams darbo rinkoje yra neišvengiama, artimiausioje ateityje neapsieisime be ...

  • Gyvenimo pergalė
    Gyvenimo pergalė

    Nors už lango vis dar karaliauja žiema, sporto sirgaliai mintimis vis dažniau nusikelia į ateinančią vasarą. Iki Paryžiaus olimpinių žaidynių lieka vos penki mėnesiai. Prieš didžiausią ne tik šių metų, bet viso olimpinio ciklo įv...

  • Linkiu, kad Juditos pergalė įvyktų ne tik teatro scenoje
    Linkiu, kad Juditos pergalė įvyktų ne tik teatro scenoje

    Antonio Vivaldi „Juditos triumfas“ atgimė po aštuonerių metų, pernai, pirmaisiais didžiojo Ukrainos karo metais. Judita nukirto Holoferno-Putino galvą ir ši nuriedėjo. Nuo premjeros praėjo metai, karas vyksta jau dvejus metus i...

    2
  • Infliacija įveikta, bet ar ilgam?
    Infliacija įveikta, bet ar ilgam?

    Iki 2022-ųjų vidurio kone ištisą dešimtmetį gyvename nulinių ar net neigiamų palūkanų aplinkoje. Jas centriniai bankai grindė poreikiu skatinti ekonomiką ar išvengti defliacijos. Situacija prieš kelis metus dramatiš...

    3
  • Mokslininkė griauna maisto etikečių mitus
    Mokslininkė griauna maisto etikečių mitus

    Praėjusių metų statistika rodo, kad net 67 proc. pirkėjų vadovaujasi informacija, nurodyta ant maisto produktų etikečių. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto mokslininkės Aelitos Zabulionės, tikrinti maisto etiketes yra svarb...

  • Auka už laisvę
    Auka už laisvę

    Šiandien Romui Kalantai būtų sukakę 71-eri. Nors išgyveno jis tik kiek daugiau nei 19 metų, jo vardas jau daugiau nei pusė amžiaus tapatinamas su Lietuvos laisvės liepsna tikrąja ta žodžio prasme. „Dėl mano mirties kalta tik sant...

    8
  • Skandalingojo pastato Kunigiškių kopose savininkei – jau ketvirtas nepalankus teismo sprendimas
    Skandalingojo pastato Kunigiškių kopose savininkei – jau ketvirtas nepalankus teismo sprendimas

    Vakar Palangos savivaldybės administraciją pasiekė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegijos priimtas sprendimas atmesti dar vieną, jau kažkelintą, buvusio karinio radiotechninio posto savininkės skundą dėl neva n...

    5
  • Uždari teniso kortai Palangoje – jau nebe svajonė
    Uždari teniso kortai Palangoje – jau nebe svajonė

    Šiandien išduotas statybos leidimas: uždari teniso kortai Palangoje – jau nebe svajonė. ...

Daugiau straipsnių