Gerovės pievose

Jauna moteris kaip visiškai suprantamą istoriją pasakojo situaciją, kurioje jai labai užvirė emocijos, sukilo pyktis ir ji jo netramdė – išsitaškė žodžiais ir gestais. Toliau ji pasakojo, kad pykčio bangoms nurimus staiga susimąstė: o, geras, visi mane vadina santūria ir čia aš, tokia rami, taip karštai sureagavau. Nesupratau. Reikia pas psichologą. Nuvarau – kas čia buvo? Paaiškina. Pataria. Susimoku.

Toks atidumas savo emocijoms vyresnės kartos žmonėms beveik nepažįstamas. Dar yra likęs toks supratimas: jei vaikšto pas psichologą – tai, žmogelis, su cvieku ir iš tokio visko gali sulaukti. Tačiau apsilankiusiems laisvesnėse Vakarų visuomenėse jau seniai buvo aišku, kad sovietmečio aplinkoje brendusių žmonių psichologinė sveikata yra tragiška.

Kaip kažkada odekoloną „Raudonoji Maskva“ pakeitė rimtesni kvepalai ir tualetinis vanduo, taip ilgainiui namudinės psichologijos šūkį – neverkšlenk kaip boba, susiimk – pakeitė gana rafinuota psichologinė higiena.

Gyvename aplinkoje, kurioje labiau paisoma asmeninės erdvės ribų, yra daugiau diskretiškumo, tolerancijos ir taip toliau. Manau, buvome tarsi mediniai. O dabar daromės lyg porcelianiniai. Iš kitos pusės ir bebaimiai savo saviraiškoje – gali elgtis, gyventi kaip tinkamas, tik gerbk kito asmeninę erdvę. Manau, dėl to atsiras daugiau talentų. Tačiau ir su cviekais padaugės.

O įvairialypei saviraiškos plėtrai yra didžiulės pievos. Galima mokytis ne tik psichologijos higienos. Dabar moko visko – taisyklingai vaikščioti, taisyklingai kvėpuoti, taisyklingai kramtyti, taisyklingai bendrauti, džiaugtis, miegoti, eiliuoti, melstis, šypsotis ir taip toliau. Pasaulio proletariato vado Lenino šūkis „Mokytis, mokytis ir darką kartą mokytis“ įgyvendinamas visa apimtimi. Visko galime pamokyti. Tik turėkite šaibų. O šaibų tiek daug Lietuvoje dar niekada nebuvo. Ar visuomenė darosi išlepusi? Kas žino. Tai gali atskleisti tik nekasdieniai išbandymai gerovės pievose. Bet geriau jų nebūtų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių