Istorinės atminties svarba

  • Teksto dydis:

Kanados Edmontono lietuvių bendruomenės pirmininkė, istorikė, religijotyrininkė dr. Indrė Čuplinskas pastebi, kaip mes įsivaizduojame savo praeitį, daro įtaką tam, kaip gebame suvokti save dabartinio pasaulio kontekste. Albertos universiteto profesorė spalio 27–29 d. dalyvaus Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyksiančiame Pasaulio lietuvių universiteto simpoziume, kurio metu pristatys nepriklausomybės pradžioje VDU veikusį Šv.Antano Religinių Studijų Institutą.

Apie patirtį dėstant atkurtame VDU, Kanados lietuvių gyvenimą ir lietuvišką identitetą – pokalbis su profesore dr. Indre Čuplinskas.

Domina ir dukras

Gimusi Toronte ir užaugusi didžiausioje lietuvių bendruomenėje Kanadoje, prisimindama savo vaikystę, I.Čuplinskas pasakojo, kad jautėsi lyg augtų dideliame lietuviškame kaime. „Vaikystėje lankiau lietuviškas mokyklas, šokau tautinius šokius, dainavau chore. Čia Toronte yra įsikūrusios net dvi lietuviškos parapijos, veikia lietuviškos kapinės. Visas mūsų socialinis gyvenimas buvo lietuviškas: visi tėvų draugai buvo lietuviai, kalbėjome lietuviškai, bendravome su lietuvių bendruomenėmis kitose šalyse“, – teigia pašnekovė, šiuo metu jau šešioliktus metus gyvenanti Vakarų Kanadoje, Edmontone, kur taip pat yra ir vietinės lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Pasak I.Čuplinskas, įsitraukti į Edmontono lietuvių bendruomenės veiklą paskatino keletas veiksnių, iš kurių svarbiausias – noras, kad jos pačios dukra geriau suvoktų savo identitetą. „Noriu toliau galėti kalbėti lietuviškai, o tam būtina rasti ta pačia kalba bendrauti galinčių žmonių. Vadovauti lietuvių bendruomenei Edmontone nusprendžiau dėl savo dukros. Šiuo metu jai yra dvylika metų ir noriu, kad ji ne tik suprastų ir kalbėtų lietuviškai. Noriu, kad ji turėtų savo bendruomenę, kuri yra dalis jos identiteto. Kalbos mokėjimas atveria naujų galimybių pažinti šalį per jos žmones, kultūrą ir geriau suvokti savo vietą pasaulyje. Aš noriu, kad šias galimybes turėtų ir mano dukra. Kad lietuviškas identitetas netaptų vien privačiu dalyku, svarbu puoselėti bendruomenę, kuri išeina už šeimos ar privačių draugysčių ribų“, – teigė Kanados lietuvė

Jos teigimu, šiomis dienomis prie identiteto išsaugojimo klausimo prisideda ir besikeičianti politinė situacija.

„Pati augau Šaltojo karo metais ir tas lietuviškos kultūros puoselėjimas taip pat turėjo politinę prasmę. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, identiteto išsaugojimo klausimas tampa kaip niekad aktualus. Svarbu, kad lietuviai, gyvenantys už Lietuvos ribų, skatintų savo šalių valdžias remti ukrainiečius, o šio tikslo lengviau siekti bendruomenėje nei pavieniui“, – tautiečius susivienyti skatino I.Čuplinskas.

Vis dėlto, Edmontono lietuvių bendruomenės pirmininkės teigimu, pagrindine bendruomenės ašimi turi tapti siekis puoselėti draugystės ryšius.

Išskirtinė galimybė

Kalbėdama apie savo ryšius su Lietuva, pašnekovė prisiminė ir 1987 m. įvykusį pirmąjį vizitą į savo tėvų ir senelių šalį. „Kai augi bendruomenėje, kurioje nuolat kalbama apie Lietuvą, pažįsti ją per literatūrą, dainas, tačiau nesi jos niekad matęs realybėje, ji atrodo kartu ir sava, ir svetima. Tuomet atvykęs suvoki, kad čia gyvena dar 3 mln. žmonių, kuriems tai taip pat yra ir jų Lietuva, o lietuvių kalba nebėra vien tik tavo vieno privati kalba“, – pasakojo istorikė dr. I.Čuplinskas.

Praėjus keleriems metams po pirmojo vizito į Lietuvą, pašnekovė į šalį grįžo šiai jau atgavus nepriklausomybę. Šįkart – ne tik aplankyti artimųjų, bet jau ir kaip dėstytoja Šv.Antano Religinių Studijų Institute, kuris tuomet ruošėsi afilijuotis su VDU Katalikų teologijos fakultetu.

Lietuvoje istorikai puikai atlieka savo darbą, tyrinėja ir pristato istoriją iš įvairiausių perspektyvų.

Kelerius metus trukusį dėstymo etapą šioje, nors ir trumpai veikusioje, aukštojoje mokykloje istorikė ir religijotyrininkė prisimena kaip išskirtinį tarpsnį savo gyvenime.

„Buvau ką tik baigusi magistro studijas Liuveno universitete, Belgijoje. Nepriklausomybė buvo ką tik atgauta, o kolegija dar tik kūrėsi. Studentams staiga atsivėrė galimybių mokytis naujų dalykų, nes iki tol sovietinėje Lietuvoje studijuoti su krikščionybe susijusius dalykus beveik nebuvo įmanoma. Kadangi pažinojau keletą pranciškonų ir studenčių, taip pat studijavusių Liuvene, pasiteiravau, ar mane, turinčią tik magistro laipsnį, priimtų šiek tiek dėstyti krikščionybės, Bažnyčios istorijos ir anglų kalbos. Ir mane priėmė“, – prisiminė dr. I.Čuplinskas ir akcentavo, kad tai buvo entuziastingiausia studentų karta, su kuria jai kada yra tekę dirbti.

Svarbi misija

Pasiteiravus, kokią Lietuvą mokslininkė mato žvelgdama į ją iš šalies, istorikė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu aktualiausiais tampa tiek Lietuvoje, tiek Kanadoje ar kitose šalyse keliami opūs, su istorine atmintimi susiję klausimai.

„Lietuvoje istorikai puikai atlieka savo darbą, tyrinėja ir pristato istoriją iš įvairiausių perspektyvų. Svarbu, kad jie savo tyrimų rezultatus populiarintų pasitelkdami romanus ar populiariąją kultūrą. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitur pasaulyje tai, kaip mes įsivaizduojame savo praeitį, daro įtaką tam, kaip gebame suvokti save dabartinio pasaulio kontekste. Šiuo metu Kanadoje vyksta debatai ir keliami opūs klausimai dėl vietinių čiabuvių teisių ir kaip jie buvo traktuojami švietimo įstaigose. Be abejo, į tai įsipina ir krikščionybės, Katalikų bažnyčios istorija. Tas pats vyksta ir Lietuvoje. Vis dar gvildenami opūs klausimai apie Antrąjį pasaulinį karą, žydų, musulmonų istoriją Lietuvoje. Turime skatinti istorikus ir toliau dirbti šį darbą ir viešai kalbėti apie savo tyrimus – sukomplikuoti žmonėms jų identiteto suvokimą. Tai yra dalis valstybės, tautos, pilietiškumo formavimo. Kai sukomplikuoji istoriją, tada tampa sunkiau užsidaryti labai siaurame savo identiteto suvokime“, – pastebėjimais dalijosi religijotyrininkė dr. I.Čuplinskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Kodėl nemylime artimo savo?
    Kodėl nemylime artimo savo?

    Praošė 100-oji Dainų šventė. Įspūdinga. Didinga. Jaudinanti. Net ir stebėdami renginius nuotoliu ne vienas ašarą braukėme. Tačiau būta ir ne tokių šviesių niuansų. Vėl užlipta ant to paties grėblio – maitinimas...

    6
  • Kremliaus gerovės valstybė
    Kremliaus gerovės valstybė

    Karinis pažeminimas prie Vyslos (1920 m. rugpjūtis) ir artimos bičiulės Elisabeth-Ines Stephane d’Herbenville (1874–1920) mirtis (tų pačių metų rugsėjo 24 d.) ligotam Vladimiro Iljičiaus Uljanovo (1870–1924) kūnui ir protui turėjo...

    3
  • Komisijų misijos
    Komisijų misijos

    Komisija yra miglotos reikšmės žodis, reiškiantis miglotą asmenų grupę, kuri miglotai svarsto tam tikrus miglotus klausimus ir pateikia savo neva nemiglotas išvadas, kurios sukelia dar daugiau miglos. ...

    3
  • Iš Ezopo pasakėčios
    Iš Ezopo pasakėčios

    Turbūt mažai ką nustebino, kai Kremlius ir vėl išsigynė atsakomybės dėl raketos smūgio, šįkart į vaikų onkologijos ligoninę Kijeve. Dar mažiau netikėtas pasirodė V. Putino ruporo pareiškimas, esą „tai – pačių ...

  • Olimpiniai eksperimentai
    Olimpiniai eksperimentai

    Iki vasaros žaidynių lieka vos dvi savaitės. Kaip ir dera Paryžiui, olimpiada madų ir stiliaus sostinėje turės ne vieną išskirtinį potėpį. Ko verta vien unikali atidarymo ceremonija, vyksianti ne kur nors stadione, o Senos upėje ir jos pakra...

  • Kunigo R. Doveikos nukryžiavimas
    Kunigo R. Doveikos nukryžiavimas

    Per pastaruosius ketverius metus jau galėjome priprasti prie agresyviai brukamos „vienos nuomonės“ politikos, kai kitaip manantys yra marginalizuojami, o bet kuris, viešai abejojantis dabartinės valdžios veiksmų šventumu, kalamas...

    79
  • Isterinė ekologija vėl karščiuoja
    Isterinė ekologija vėl karščiuoja

    Kai kamuoja rimtos problemos, kai kas prisigalvoja dirbtinių. Kodėl taip sunku nuplėšti kamštelį nuo plastikinio butelio? Atsuki, o kamštelio nepaleidžia speciali plastiko driekena – paaiškėja, kad jis turi būti prilip...

    14
  • Tegul kalba
    Tegul kalba

    Viešas kalbėjimas telefonu (kai įjungiamas garsiakalbis, telefonas laikomas maždaug sprindžio atstumu prieš burną ir aplinkiniai, esantys kavinėje, traukinyje ar pan., nori jie to ar ne, puikiai girdi beveik kiekvieną žodį), kaip ir vie&...

    8
  • Svarbios dienos
    Svarbios dienos

    Šiandien, rytoj ir sekmadienį laukia svarbūs įvykiai. Ne šventės, nors JAV beveik priartėjo prie apvalaus savo nepriklausomybės jubiliejaus, nors šeštadienį Lietuvoje švęsime Valstybės dieną. Kalba šįsyk api...

    1
  • Lėtinio melo pinklės
    Lėtinio melo pinklės

    Ylos maiše nepaslėpsi, tiesos jokie viešieji ryšiai nepaneigs. Tuo galėjo įsitikinti visi, kas stebėjo praėjusį ketvirtadienį vykusius kol kas dar tik kandidatų į kandidatus į JAV prezidentus debatus. Žodžių dvikovoje susitiku...

    1
Daugiau straipsnių