Kodėl Baltijos jūros vanduo ne toks kaip Graikijos paplūdimiuose?

Ar kada nors pasvajojote, kad, atvykę į Baltijos pajūrį, galėsite džiaugtis turkio spalvos skaidria ir šilta jūra? Neabejoju, kad taip. Taip pat neabejoju, kad mūsų nuostabi ir išskirtinė Baltija traukia savo unikalumu – ne veltui kiekvieną vasarą paplūdimiai pilni poilsiautojų.

Kodėl drumzlinai žalsva Baltijos spalva nė iš tolo neprimena žydro ir skaidraus Viduržemio jūros vandens? Spalvą ir drumstumą Baltijos jūrai suteikia fitoplanktonas – jūrų dumbliai, kurių itin pagausėja žydint vandeniui – vykstant eutrofikacijos procesams.

Be abejo, fitoplanktono yra ir Viduržemio jūroje, tačiau dėl mažesnio užterštumo, greitesnio vandens keitimosi ir skirtingų aplinkos sąlygų šių dumblių dauginimasis ne toks intensyvus ir Viduržemio jūros vanduo yra daug skaidresnis.

Tai, kaip atrodo Baltijos jūra ir kokie procesai vyksta joje, daugiausia nulemia jūros geografinė padėtis ir aplinkosaugos aspektai. Uždara ekosistema su labai ribotu vandens pasikeitimu nulemia ypatingą Baltijos jūros jautrumą žmonių sukeltai taršai. Tai sekli jūra (vidutinis gylis – apie 56 m, o Viduržemio jūros vidutinis gylis siekia 1 500 m), iš visų pusių apsupta gausiai gyvenamų teritorijų, iš kurių į jūrą patenka daugiau kaip 80 proc. teršalų. Baltijos jūros baseine gyvena apie 84 mln. gyventojų, intensyviai vystomas žemės ūkis ir pramonė.

Vaizdas: mažesnis druskingumas taip pat yra vienas iš veiksnių, darančių įtaką, kad Viduržemio jūra patrauklesnė ir gražiau atrodo ne tik gyvai, bet ir nuotraukose. / pexels.com nuotr.

Negili, uždara, palyginti mažo druskingumo jūra, kurioje vanduo pasikeičia per 25–40 metų, sunkiai susidoroja su visais į ją patenkančiais teršalais. Didžiausia Baltijos problema – eutrofikacija, kurią sukelia į ją patenkantys azotas ir fosforas.

Remiantis Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM)  duomenimis, septyniomis didžiosiomis Baltijos jūros baseino upėmis (Nemunu, Dauguva, Neva, Kemijokiu, Vysla, Oderiu, Jota) atiteka 90 proc. jūrą teršiančio fosforo ir 80 proc. azoto.

Miestų ir pramonės nuotekos daugumoje ES esančių nuotekų valymo įrenginių efektyviai išvalomi ir šiame sraute sudaro nedidelę dalį. Daugiausia azoto ir fosforo į upes patenka iš žemės ūkio veiklų.

Savaiminiams apsivalymo procesams vykstant lėtai, jūros būklė gerėja ne taip greitai, kaip norėtume. 2023 m. HELCOM Baltijos jūros būklės ataskaitoje pažymima, kad, deja, jūros situacija nuo 2021 m. nepagerėjo. Žuvų ir jūrų žinduolių būklė vertinama kaip suprastėjusi.

Kodėl drumzlinai žalsva Baltijos spalva nė iš tolo neprimena žydro ir skaidraus Viduržemio jūros vandens?

Nepaisant to, galime pasidžiaugti, kad, palyginti su kritiniu praėjusio amžiaus devintuoju dešimtmečiu, kai jūros užterštumas buvo pasiekęs maksimalią ribą, šiuo metu jūros būklė geresnė. Tikėtina, kad, visuomenei sąmoningėjant ir labiau rūpinantis supančia aplinka, situacija Baltijoje ir toliau gerės.

Europos aplinkos agentūros duomenimis, didžioji dalis Viduržemio jūros yra šiek tiek mažiau užteršta nei Baltija, tačiau intensyvus turizmas lemia nemažą lokalią taršą. Viduržemio jūra, būdama turistų rojumi, kartu tampa ir viena labiausiai plastiko atliekomis užterštų jūrų. Skaičiuojama, kad kasdien į ją patenka apie 730 t įvairiausių plastiko atliekų – 60 proc. paplūdimių zonose aptinkamų plastiko atliekų sudaro vienkartiniai plastiko gaminiai.

Pramoniniai ir laivybos metu išsiskiriantys teršalai taip pat daro nemažą neigiamą įtaką didelei biologinei įvairovei, itin jautrioms taršai žuvų rūšims ir koralinių rifų ekosistemoms.

Jei tikitės, kad, šylant klimatui, Baltijos jūros temperatūra ateityje pasieks Viduržemio jūros lygį, turiu jus nuvilti. Remiantis klimato kaitos prognozėmis, Baltijos vidutinė temperatūra gali padidėti 1,2–3,3 °C, tačiau tikrai nepasieks 25–27 °C, vasarą fiksuojamų Viduržemio jūros pakrantėse.

Neigiamas kintančio klimato poveikis stebimas visose Europos jūrinėse ekosistemose. Nenustebkite išgirdę apie mirtiną trijulę – tai trys veiksniai, darantys didžiausią poveikį jūrų biologinei įvairovei: tai vandens rūgštėjimas, temperatūros kilimas ir deguonies koncentracijos sumažėjimas. Šie pokyčiai lemia didesnį jūrų biologinės įvairovės pažeidžiamumą ir ekosistemų atsparumo sumažėjimą.

Baltijos jūros sekliosios priekrantės ypač jautrios klimato kaitos nulemtiems pokyčiams – jūroje formuojasi negyvosios zonos, kuriose dėl deguonies trūkumo beveik nebelieka jokių augalų ir gyvūnų rūšių.

Dar vieną skirtumą galite pastebėti ir patys – išlipus iš Viduržemio jūros, tikrai norėsis nusiplauti po maudynių ant kūno likusias druskas. Palyginti su Viduržemio jūra, kurioje druskos kiekis gali siekti iki 3,8 proc., Baltijos druskingumas atskiruose plotuose yra mažesnis net apie 30 kartų ir siekia nuo 0,2 iki 0,8 proc. Mažesnis druskingumas taip pat yra vienas iš veiksnių, darančių įtaką, kad Viduržemio jūra patrauklesnė ir gražiau atrodo ne tik gyvai, bet ir nuotraukose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Apie Prezidento inauguraciją
    Apie Prezidento inauguraciją

    Vilniaus burbulas nepatenkintas kviestinių svečių sąrašu, nes jis sudarytas ne pagal jų lūkesčius. ...

    4
  • Laisvę tvoroms!
    Laisvę tvoroms!

    Tvora yra vienas paprasčiausių statinių. Tačiau kai atidžiau pasižvalgai po teritorijų perimetrus, pamatai, kad paprastumas apgaulingas. Arba net nėra jokio paprastumo. Sudėtingumas yra tai, kad visiškai panašių tvorų net nepasitaiko. ...

    4
  • Sifilio garbės magistras
    Sifilio garbės magistras

    Ar didžiausias visų laikų socializmo mesijas Vladimiras Iljičius Uljanovas (1870–1924) galėjo sirgti sifiliu? Atsakyti į šį klausimą sunkiau nei sukurti baleto spektaklį apie Heinzo Alfredo Kissingerio (1923–2023) gyvenimą. ...

    8
  • Kauno meras: vargas dėl proto, kai bandai tik kritikuoti
    Kauno meras: vargas dėl proto, kai bandai tik kritikuoti

    Pirmadienį atidengėme Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio skulptūrą. ...

    192
  • Plaukimas krauliu
    Plaukimas krauliu

    Po šimto metų pertraukos Paryžius vėl alsuoja olimpine dvasia, kuri visu grožiu suspindės jau kitą savaitę. Ta proga net oro uostų darbuotojai paskelbė atšaukią streiką (žinoma, prieš tai pasiekę susitarimą dėl premijų). Tr...

  • D. Trumpas ir poligonas
    D. Trumpas ir poligonas

    Pasikėsinimas į buvusį JAV prezidentą ir dabar jau esamą respublikonų kandidatą į prezidentus Donaldą Trumpą ir viesulas Šiaulių rajone. Šios dvi aktualijos savaitgalį Lietuvoje aptarinėtos labiausiai. Apie viesulą viskas aiš...

    3
  • Moralė – numesta į spintelę
    Moralė – numesta į spintelę

    Ačiū buvusiai ministrei M. Navickienei – ji prašalino tas tamsumas, už kurių slepiasi mūsų politikierių moralinės fizionomijos. Juk skristi į Dubajų brangiai atostogauti privačiu lėktuvu ir dar nemokamai – gi tai mūsų skudurin...

    11
  • Kaip Lietuvos gamintojai atlaikys sulėtėjusį euro zonos pramonės atsigavimą?
    Kaip Lietuvos gamintojai atlaikys sulėtėjusį euro zonos pramonės atsigavimą?

    Naujausi euro zonos pramonės rodikliai gerų žinių neatnešė ir indikuoja apie vėl sulėtėjusį atsigavimo ciklą. Nors Lietuvos gamintojai iki šiol iššūkių kupiną situaciją vertė naujomis galimybėmis, panašu, kad ...

    3
  • Kodėl nemylime artimo savo?
    Kodėl nemylime artimo savo?

    Praošė 100-oji Dainų šventė. Įspūdinga. Didinga. Jaudinanti. Net ir stebėdami renginius nuotoliu ne vienas ašarą braukėme. Tačiau būta ir ne tokių šviesių niuansų. Vėl užlipta ant to paties grėblio – maitinimas...

    7
  • Kremliaus gerovės valstybė
    Kremliaus gerovės valstybė

    Karinis pažeminimas prie Vyslos (1920 m. rugpjūtis) ir artimos bičiulės Elisabeth-Ines Stephane d’Herbenville (1874–1920) mirtis (tų pačių metų rugsėjo 24 d.) ligotam Vladimiro Iljičiaus Uljanovo (1870–1924) kūnui ir protui turėjo...

    3
Daugiau straipsnių