Pradėjome mokslo metus mokytojų streiku ir pedagogų žygiais iš tolimiausių šalies kampelių į sostinę. Tuomet, nepasiekę norimo susitarimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), visi šiek tiek apsiraminome ir bandėme ugdyti ir ugdytis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, tačiau netrukus paskendome tarpinių patikrinimų, įtraukiojo ugdymo ir mokyklų tinklo optimizavimo regionuose reformų ir, kaip paaiškėjo praėjusią savaitę, pakoreguotų valstybinių brandos egzaminų rezultatų liūne. Būtent apie šį momentą ir norisi pakalbėti.

Kaip žinome, prieš savaitę Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) informavo, kad dėl abiturientų patikrinimų rezultatus skaitmenizuojančios įmonės klaidos skaičiuojant egzaminų įvertinimus pasikeitė dvyliktokų darbų galutiniai rezultatai. Pasikeitus rezultatams, tūkstančiams abiturientų įvertinimai ne tik šiek tiek pagerėjo ar pablogėjo, tačiau net penkiems jų dėl neišlaikytais pripažintų egzaminų teko pergalvoti tolesnį gyvenimo planą, kuris jau, sakykim, buvo daugmaž sudėliotas bent keleriems metams į priekį: dviem abiturientams užsivėrė durys į bet kokią aukštojo mokslo įstaigą, o kitiems trims dėl sumažėjusio balo vietoj universiteto teks rinktis studijų programas kolegijose.

Liūdniausia, kad jau, atrodo, kone sėkmingai susiklosčius egzaminų sesijos finišui ir vėl nukenčia mokinys – pati žemiausia, bet ir pati svarbiausia švietimo sistemos dalis.

Situaciją ne tik Lietuvos moksleivių sąjunga, bet ir mokytojai, visa plačioji švietimo darbuotojų bendruomenė vadina apgailėtina. ŠMSM ir NŠA įstengia tik atsiprašyti visų abiturientų, eilinį sykį prisiimti menkavertę atsakomybę ir svarstyti apie menamą padarinių ištaisymo galimybę, pratęsiant tolesnį kontaktą su už įveltą klaidą sistemoje atsakinga įmone teisiniuose procesuose.

Skamba absurdiškai, tiesa? Liūdniausia, kad jau, atrodo, kone sėkmingai susiklosčius egzaminų sesijos finišui ir vėl nukenčia mokinys – pati žemiausia, bet ir pati svarbiausia švietimo sistemos dalis. Žinoma, galima teigti, kad pats abiturientas atsakingas už savo nuolatinio mokymosi procesą, jo kokybę ir tinkamą pasiruošimą egzaminams, todėl ir čia atsakomybę prisiimti už išlaikytą, o paskui lyg iš giedro dangaus paaiškėjus, kad neišlaikytą, egzaminą turėtų jis pats.

Vis dėlto ne. Mokiniai jau po egzaminų sesijos apmąsto aukštojo mokslo įstaigų pasirinkimus, o sulaukę egzaminų rezultatų skaičiuoja potencialius savo stojamuosius balus, tuo labiau svarsto, ar pavyks gauti valstybės finansuojamą vietą studijoms, ar teks už būsimas studijas mokėti iš savo kišenės. Ar pavyks įstoti į, pavyzdžiui, į nemokamą medicinos studijų programos vietą, kur kiekvienas balas konkursinėje eilėje yra gyvybiškai svarbus, ar teks pasitenkinti paprastesniu, bet kartu ir saugesniu variantu.

Situacija: Nacionalinės švietimo agentūros pridarytų cirkų ir nepataisomų klaidų skaičius – rekordinis. L. Balandžio / BNS nuotr.

Tūkstančiams mokinių tokios kaip ši ir panašios ribinės situacijos dėl jų realių galimybių įstoti į norimą studijų vietą likus vos keletui dienų iki paraiškų į aukštojo mokslo įstaigas teikimo pabaigos sukėlė šoką ir netgi pyktį. Ką jau kalbėti apie tuos penkis abiturientus, kuriems tarsi žemė staiga išslydo iš po kojų.

Susidūrusiusius su tokiu akibrokštu tiek pačius abiturientus, tiek jų artimuosius raginu nenumoti ranka ir nepabijoti. ŠMSM ir NŠA, toliau vertindamos susiklosčiusią situaciją, savaime suprantama, nepasiūlys galimybės kreiptis į administracinių ginčų komisiją ar teisininkus, tačiau tai padaryti dėl patirtos visokeriopos žalos jūs tikrai galite ir netgi privalote.

Juk klaidų tikimybė iš NŠA veiklos pusės jau seniai turėjo būti minimali. Akivaizdu, kad tokia lig šiol nėra. Vargu ar taip greitai bus, kai nesistengiama prisiimti atsakomybės už savo klaidas ir viliamasi, kad visuomenės dėmesio epicentre nuolat atsidurianti švietimo sistema dar sykį sugebės atlaikyti naują smūgį į paširdžius ir po jo lyg niekur nieko atsitiesti.