- Jolita Pukelienė, gydytoja pediatrė, pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos narė, Rengimo šeimai asociacijos tarybos narė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos narė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sveikatos apsaugos ministras vėl džiaugiasi „naujove“ – nuo 2023 m. Lietuvoje galimai bus prieinamas medikamentinis nėštumo nutraukimas“. Šį kartą eksperimentinė „naujovė“ – medikamentinis abortas. Pas mus įprasta tampa senus reiškinius vadinti pažanga ir naujovėmis.
Ką tai reiškia?
Tais laikais, kai daugumai moterų ginekologai dar buvo neprieinami, „apgauta ir suvedžiota“ mergina, pradėjusi lauktis, eidavo pas kaimo nuošalyje gyvenančią raganaujančią moteriškę ir iš jos slapta gaudavo paslaptingo nuodijančio gėrimo, kad atsikratytų nelaimingos meilės vaisiaus.
Kitaip tariant, nuskriaustai merginai būdavo pasiūlyta priemonių, sukeliančių persileidimą. Prasidėdavo kraujavimas. Merginos – viena daugiau, kita mažiau – raitydavosi iš skausmo ir patirdavo persileidimo sukeltą kraujoplūdį. Kraujavimas būdavo tarsi savaiminis, niekieno nekontroliuojamas, su neaiškia pabaiga, už kurią niekas neatsakingas, išskyrus pačią prašiusiąją šio nelemto gėrimo.
Savo esme jis primena situaciją, analogišką aniems laikams. Tik šį kartą nuodijantis gėrimas pateikiamas gydytojo išrašomų tablečių pavidalu.
Straipsniuose, reklamuojančiuose medikamentinį abortą, jis pristatomas kaip didelė pagalba moteriai, neabejotinas gėris – lengvai ir greitai – be jokių padarinių. Tačiau kiekvienas kritiškai mąstantis žmogus turėtų suvokti reklamos tikslą – parduoti prekę ir gauti pelną.
Mifepristono ir misoprostolio tabletės sukelia dirbtinį persileidimą, kurį moteris, kaip ir anuomet, patiria viena namuose.
Žinant jau anų laikų skaudžias moterų patirtis, pagrįstai kyla klausimas, o kas seks šias pavojingas situacijas, kai moteris tabletes gers namuose, dažnai gyvendama viena? Kas kontroliuos persileidimo metu vykstantį kraujavimą? Kas stebės jo baigtį ir padarinius? Kas prisiims atsakomybę už galimas komplikacijas ir jų padarinius?
Asmuo, išrašęs tabletes, vadinantis save gydytoju (nors Hipokrato priesaikoje yra pasižadėjimas tokių tablečių neduoti jokiomis aplinkybėmis: „Niekam, nors ir labiausiai prašytų, neduosiu mirtinų nuodų, taip pat panašių jų sumanymų patarimu neparemsiu. Be to, nė vienai moteriai neduosiu priemonės pradėtam gemalui ar vaisiui sunaikinti.“) galės pasižiūrėti, kaip baigėsi kraujavimas po kelių savaičių ar mėnesio. Žinant dabartines galimybes patekti pas gydytoją (ypač vykstančios reformos kontekste) tai gali ir dar nusitęsti...
Šį kartą nuodijantis gėrimas pateikiamas gydytojo išrašomų tablečių pavidalu.
Požiūris į situaciją jau dabar ryškėja: tavo problema, moterie, – pati prašei medikamentinio aborto...
Net Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė dėl neaiškių priežasčių sveikindama sprendimą įteisinti medikamentinį abortą, teigia, kad „kasmet, nepaisant medicinos pasiekimų, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje nesaugių ir nelegalių abortų metu miršta apie 40 tūkst. moterų“.
Parodykite man sąžiningą gydytoją, kuris bet kurį abortą galėtų pavadinti tikrai saugiu. Juo labiau – medikamentinį abortą. Ką bandoma apgauti?
Padariniai ir statistika
Gausių mokslinių tyrimų ar išsamių statistikos duomenų apie medikamentinio aborto padarinius aptikti sunku.
Nepaisant to, yra atlikta mokslinių tyrimų, kurie rodo, kad medikamentinis abortas nėra palankesnis moteriai. Medikamentinio aborto procedūra yra ilgesnė, labiau traumuojanti, dažniau (palyginti su chirurginiu abortu) išsivysto potrauminio streso sutrikimas, jų pasitenkinimas procedūra yra mažesnis nei chirurginio aborto atveju (Mifepristone U.S. Post-Marketing Adverse Events Summary Through 12/31/2018; https://www.fda.gov/media/112118/download).
Klaidinga manyti, kad tai lengva procedūra. Suomijoje atlikta visų 2000–2006 m. chirurginį ar medikamentinį abortą patyrusių moterų analizė (jų buvo daugiau kaip 42 tūkst.) parodė, kad bendras nepageidaujamų reiškinių dažnis medikamentinio aborto grupėje keturis kartus didesnis, palyginti su chirurginio aborto grupe. Po medikamentinio aborto buvo dažniau gausiai kraujuojama, dažniau nepasišalindavo gemalas ir aplinkiniai audiniai, dėl to buvo reikalinga chirurginė procedūra (Naarit Niinimaki & all. Immediate Complications After Medical Compared With Surgical Termination of Pregnancy, Obstetrics & Gynecology, Vol. 114, No. 4, October 2009; LEVEL OF EVIDENCE: II).
Jolita Pukelienė. / Asmeninio archyvo nuotr.
Ar tie, kurie džiaugiasi medikamentinio aborto įteisinimu, pateikia išsamią patikimą statistiką apie medikamentinių abortų komplikacijas? Kas įpareigotas ją rinkti ir stebėti? Kaip? Kas gali palyginti operacinių ir medikamentinių abortų įtaką uždegimams? Nukraujavimo tikimybes? Kokia įtaka nevaisingumui, ypač paauglėms, dar negimdžiusioms merginoms?
Piliulė paauglėms merginoms
Seimo narė Jurgita Sejonienė, ne taip seniai be jokios atsakomybės pareiškusi, kad Lietuvoje yra milijonas homoseksualų, dabar teigia, kad medikamentinio aborto piliulė prioriteto tvarka bus teikiama būtent paauglėms merginoms. Kodėl mūsų valstybė, užuot suteikusi realią pagalbą besilaukiančiai merginai (krizinio nėštumo centrų steigimo Lietuvoje įstatymas nukištas giliai į stalčius ir niekaip nesulaukia savo eilės), siūlo tabletes atsikratyti probleminio nėštumo? Ar tai tikrai geriausias sprendimas jaunai merginai? O išmirštančiai Lietuvai? Gimstamumo kreivė neregėtu pagreičiu čiuožia žemyn, bet Lietuva tegali pasiūlyti tik tokią išeitį? Gal laikas tautai pabusti ir priversti įstatymų leidėjus peržiūrėti jau priimtus sprendimus? Pažangos simboliu tapusioje Amerikoje JAV Aukščiausiasis Teismas atšaukė 1973 m. priimtą sprendimą, teigusį, kad moteris turi teisę į abortą, pagrįstą konstitucine teise į savo kūną. Nuo šiol kiekvienos valstijos piliečiai per įstatymų leidėjus galės spręsti – leisti ar uždrausti abortą. O Lietuvoje? Kas atsakys už paauglėms ir jaunoms merginoms aborto sukeltą galimą nevaisingumą? Poabortinio sindromo sukeltas komplikacijas? Juk pagal Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją asmuo iki 18 metų laikomas vaiku. Paauglys numatyti ilgalaikių savo poelgių padarinių ne visada pajėgia. Ypač tų, kurios neatitaisomos. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, pirmas abortas baigiasi nevaisingumu daugiau negu 50 proc. jį patyrusių moterų ir merginų.
Galimos komplikacijos
Dar viena moters teisė – atsakomybė už galimas komplikacijas.
Apskritai abortas, kaip ir kiekviena chirurginė intervencija, net ir atliktas gydymo įstaigoje, visada gali sukelti komplikacijų. Ne veltui reikalaujama, kad moteris ligoninėje pasirašytų, kad su jomis susipažino.
Komplikacijos būna artimosios ar tolimosios. Artimosios gali įvykti aborto atlikimo metu. Tai kraujavimas, pasitaiko net gimdos pradūrimų, po kurių reikia šalinti gimdą. Atokiosios komplikacijos – uždegimai, nėštumo likučių gimdoje pasilikimas, kraujavimai, ciklo sutrikimai, užsitęsę lėtiniai skausmai. Moteris gali daugiau visai nebepastoti arba pastojusi negali išnešioti vaiko.
Po uždegimų didesnė komplikuoto negimdinio nėštumo tikimybė, kai dėl uždegimo paveiktų susiaurėjusių kiaušintakių būsimas vaisius negali patekti į gimdą ir ima nesėkmingai augti, pažeisdamas kraujagysles, sukeldamas vidinį kraujavimą ar kitų komplikacijų.
Nuo ūmiųjų ir atokiųjų komplikacijų niekas neapsaugotas. Tačiau kokios iš tikrųjų yra medikamentinio aborto komplikacijos ir koks yra šių komplikacijų santykis, palyginti su chirurginiu abortu, tyrimų mažai. Jų, kaip matome, nepateikia ir sveikatos apsaugos ministras, besidžiaugiantis medikamentinio aborto įteisinimu. Kodėl jis nelinkęs apie tai kalbėti, suprantama, – jo kompetencija tokių dalykų nesiekia.
Ar ne paradoksas, kad nei Socialdemokratų, nei Darbo, nei Valstiečių ir žaliųjų partijoms priklausę ministrai medikai tokių sprendimų nepriėmė.
Tie, kurie supranta artėjančias problemas, susijusias su medikamentiniu abortu, galimas komplikacijas ir kitokias nepageidaujamas baigtis, reikšmingai tyli. To priežastis nesunkiai galima numanyti. Atsakingos vėl liks pačios moterys, kurioms suteikiama dar viena teisė – tyliai nukraujuoti po dar vieno „progresyvaus“ eksperimento, nešančio pelnus farmacinėms įmonėms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Š. Vaitkus: ar turime teisę šitaip elgtis su mūsų vaikais ir juos luošinti?30
Internete pastarosiomis dienomis plinta sukrečiantis ir šokiruojantis vaizdo įrašas, kaip iš mamos paimamas vaikas. ...
-
Komentaras be komentarų7
Ketvirtadienį teisme perskaityti kaltinimai dėl nepilnamečių seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo iki šio sausio 24-osios Seimo nariu buvusiam konservatorių atstovui Kristijonui Bartoševičiui. ...
-
Pralaimėjimas sniego lygoje1
Kelių tvarkytojai pradėjo kovas sniego lygoje. Prieš kovų sezoną visoje šalyje buvo kalbama apie optimizmo suteikiančią kelininkų komandos komplektaciją ir gerą pasirengimą: nors darbuotojų trūksta, bet pavyksta nusipirkti vis daugiau...
-
Per daug nesitikint iš kino1
Praėjus kino festivaliui „Scanorama“, norisi pasidžiaugti – šįmet ji neįtikėtinai gera, nes dar atmintyje neišsitrynė, kai, regis, prieš trejus ketverius metus, lankant kino festivalių filmus, neretai tekdavo nusiv...
-
Sveikuolis mėgo taurelę8
Vėlų 1916 m. gruodžio 29–30 d. sandūros vakarą Sankt Peterburge susitiko du skirtingo amžiaus vyrai. ...
-
Žiemos karui atminti8
Sutapimas ar ne, bet šiųmetė Žiemos karo pradžios sukaktis išskirtinė tuo, kad suomiai mažiausiai dviem savaitėms aklinai uždaro savo valstybės sieną su Rusija. Su ta pačia, kuri prieš 84 metus užpuolė savo kaimynę, reik&scar...
-
Sparnuotas rinkimų arkliukas
Manyti, kad karas Ukrainoje tiesiogiai ar per šalutinio poveikio klausimus netaps Europoje rinkimų tema, galėjo nebent nuo realybės atitrūkęs veikėjas. Na, dar šveicarai, savąjį Neutralité perpétuelle – Amžinąjį neu...
-
E. Lucasas: pilkoji zona – migracija
Kai Kremlius ankstesnį kartą puolė Suomiją, jis pasitelkė tankus ir naikintuvus. Praėjus aštuoniasdešimčiai metų, jam pakanka mikroautobuso. Rusų pareigūnai veža 55 prieglobsčio prašytojus iš dabar jau uždaryto pasienio...
-
Daužomų lėkščių manevrai3
Romantinis optimizmas nugalėti ir Kiniją, ir Rusiją blėsta. Pats G. Landsbergis prakalbo apie tai, kad situacija Ukrainoje blogėja, Vakarų parama menksta, todėl ir Lietuvai kyla išlikimo klausimas. S. Lavrovas prabilo apie planuojamą aplinkini...
-
Nėra vaikų, yra žmonės2
Ilgokai diskutuotas siūlymas atsisakyti pagal Maskvos rekomendacijas birželio 1-ąją minimos Tarptautinės vaikų gynimo dienos tapo tikrove. Seimas priėmė Atmintinų dienų įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta vietoj šios dienos į atmintinų d...