Naujojo žmogaus portreto eskizai

Vis dažniau mūsų viešojoje erdvėje, mokslo populiarinimo, publicistikos tekstuose ir pokalbiuose nuogąstaujant konstatuojama, kad gyvename labai didelių permainų laikais: nestabili geopolitinė padėtis, globalių problemų aštrėjimo grėsmės, pasaulio ir žmogaus ateitis šiandien beveik niekam neaiški. Keturiasdešimtmečiai ir vyresni priekaištauja jaunimui, kad šis yra radikaliai kitoks, nei jie buvo prieš kelis dešimtmečius. Šalies ir pasaulio folkloru tapo frazės apie tai, kad jaunieji yra praryti savo išmaniųjų įrenginių, nebemato realaus, natūralaus ir apčiuopiamo pasaulio, kuris jiems neva visiškai neįdomus.

Kai jau ilgiau nei dešimtį metų į mokyklas ir universitetus ateina mokytis iš esmės kitokie žmonės, švietimas irgi yra priverstas keistis. Anksčiau buvo neįsivaizduojama, kad gimnazijos klasės istorijos pamokoje mokiniai analizuotų vaizdinius memus kaip mokomąją medžiagą. Tai – tik vienas iš daugelio pavyzdžių, apimančių ne vien mokymo metodikas, bet ir ugdymo turinį.

Nepaisant mokyklų bandymo prisivyti laiką ir tapti šiuolaikiškoms, bendriau apie pasikeitusį žmogų, neišvengiamai kitokias jo smegenų ir kitų organų struktūras kalba tik neuromokslininkai, kurių tyrimų rezultatai, norint su jais susipažinti, reikalauja paieškos pastangų, nemenkos kompetencijos ir išankstinio pasiruošimo.

Akivaizdu yra tai, kad mokymasis skaitant ir atliekant klasikiniam žmogui būdingas aukštosios nervinės veiklos, mąstymo ir logines procedūras yra priėjęs beveik pabaigą ir liepto galą. Gimnazijose šiandien dominuoja mokymasis pagal žinias apie įdomius faktus, kuriems suprasti nereikia skirti visų dalyko savaitės pamokų. Dar aiškiau yra tai, kad šiandienos moksleiviai nelabai pajėgūs klausytis ilgų monologų. Tai – tik pavyzdžiai, kurie byloja ne apie švietimo kaitą pagal madas ir naujausias tendencijas, o apie iš esmės kitokį žmogų ir žmoniją. Ši nauja psichiniu požiūriu ir gana įprasta fizine išvaizda gyvybės rūšis kategoriškai atmeta tai, kas Vakarų pasaulyje buvo įtvirtinta kaip klasikinio žmogaus samprata, suformuluota XVIII a., kai vyravo Švietimo epocha. Beveik visi edukacijos gavę šiandieniai vyresni žmonės yra tokio klasikinio žmogaus psichologinio pavidalo.

Naujasis, maždaug 25 metų žmogus, formuojamas ir tebeugdomas technologijų, jau aiškiai supranta, kad atmintis kaip specifinis žmonijos gebėjimas taip stipriai nebelemia intelektualinio asmens pajėgumo ir turi mažiau įtakos sąmoningumui. Internetas, socialiniai tinklai ir dirbtinis intelektas šiam jaunam žmogui teigia, kad gebėjimas atsiminti faktus ir emocijas nėra pamatinis. Tokiam jaunuoliui beveik savaime įdomiau ir svarbiau yra gerai orientuotis ne biografijose ir istorijose, o toje padėtyje ir aplinkybėse, kurios apibūdinamos žodžiu „dabar“. Šiuolaikinio jauno žmogaus tapatinimasis su dabartimi žymi rytietiškojo budizmo pergalę prieš visą Vakarų krikščioniškąjį pasaulį, kuris, visų pirma, pagrįstas istorija, praeitimi, gilinimusi į jos pervartas ir peripetijas. Dabartiniam žmogui istorija byloja: ji moko, kad nieko nemoko.

Beveik buitinio pokalbio metu neretai galime išgirsti apgailestavimą, kad jaunimas jau negeba išlaikyti sukoncentruoto dėmesio į vieną objektą ar pokalbio temą ilgesnį laiką. Suprantama, kad šiuolaikinė fragmentuota, suskilusi į daugybę komponentų tikrovė verste verčia jauną žmogų savuoju dėmesiu nuolat šokinėti nuo vieno objekto prie kito. Didesnė vertybė, kurios laikantis lengviau gyventi dabarties pasaulyje, yra gebėjimas perjunginėti dėmesį į skirtingus registrus, objektus ir tematiką. Žinoma, klasikinio žmogaus įsigilinimas ir ilgesnis susikaupimas yra irgi gerbtinas, tačiau, toliau vystantis technologijoms, aiškėja, kad masinis ateities žmogus neturės tokios stiprios ir koncentruotos vidinės gelmės. Dėmesio objektų plotis dabartiniam jaunam žmogui yra atvirkščiai proporcingas susikaupimo gyliui.

Esminis ir labai įprastas, kone savaime suprantamas yra teiginys, kad žmogų nuo gyvūnų skiria ir tai, kad jis turi kryptingą valią. Ši paprastai remiasi vaizduotės turiniu, kuris, formuojantis daugiau ar mažiau sąmoningiems vaizdiniams, asmenį kreipia veikti siekiant tam tikro rezultato. Klasikinio žmogaus valia tiesiogiai atspindi jo gebėjimą valdyti savąją vaizduotę ir jos neatiduoti tam, kas vakarietiškame filosofijos diskurse vadinama masine vaizduotės gamyba. Deja, tenka konstatuoti, kad net vyresnieji sunkiai atsisipiria toms vaizduotės gamybos industrijoms, kurių pavidalai yra beveik visa vaizdinė masinė kultūra. Todėl neturėtų stebinti tai, kad jauni žmonės, sugalvoję vieną ar kitą idėją, iš karto nori tos idėjos įgyvendinimo rezultatų. Jaunimas dažnai net neturi tų rezultatų vaizdinių – juos uzurpuoja minėtoji vaizduotės gamyba. Šiandien žmogus dar gana laisvas nuspręsti, ko jis norėtų, tačiau daugelis jau nežino, kaip to pasiekti. Atsakymas paprastai nepaprastas: susigrąžinti savo vaizduotės kontrolę. Metaforiškai sakant, atsiimti ją iš masinių vizualiųjų patirčių begalinių tinklų.

Dabartinis pasaulis – tai masinio žmogaus suvokimui nepasiekiamų netikėtumų, atsitiktinumų pasirodymo arena.

Su valios paralyžiumi labai stipriai susijęs ir pasikeitęs naujojo, jaunojo žmogaus mąstymas. Iš esmės, dingsta tokia loginė struktūra, kuri klasikiniam žmogui nurodydavo, kad, norint tikrove paversti abstraktų savo veiklos siekį, reikia pasiekti tikslus. Tačiau darbas prie kiekvieno tikslo reikalauja pastangų, kurios apibrėžiamos kaip uždavinių sprendimas. Šiandienos jaunas žmogus tokią klasikinę tvarką iš esmės atmeta, nes tai daro ir kone visas aplinkinis pasaulis – simbolinius ir finansinius galios įvertinimus pelno žmonės, kurie nesiekė jokių tikslų ir neplušėjo spręsdami gyvenimo uždavinius. Dabartinis pasaulis – tai masinio žmogaus suvokimui nepasiekiamų netikėtumų, atsitiktinumų pasirodymo arena. Iš šios dabartinės planetos ypatybės dažnai kyla tai, ką vyresnieji vadina jaunimo aikštingumu.

Dar viena jaunesnio nei 30 metų masinio žmogaus savybė dabar yra vis didėjantis abejingumas apčiuopiamam pasauliui. Medijos ir technologijos tokį asmenį nardina į virtualybę, iš kurios pakilus jaučiamas pyktis, nes šiuolaikinis žmogus vis dar turi emocijų poreikį, tačiau beveik nebeliko erdvės tuos jausmus reikšti – medijų anestezija sunaikina viską, išskyrus po slopinimo liekantį pyktį.

Kalbant apie jaunosios ir vyresniosios kartų santykius, vienareikšmiškai netinkama yra laikytis įsikibus klasikinio žmogaus sampratos ir jos diktuojamo gyvenimo. Piktintis jaunimu – beveik jokios perspektyvos neturinti pozicija, kurią keisti galima ne garsiai šaukiant apie pasaulio nuopuolį, o papildant mūsų tikrovę empatija ir suvokimu, kad jauni žmonės nėra savaime kalti dėl to, kokiame pasaulyje gimė ir gyvena. Tiesiog planeta per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė beveik neatpažįstamai. Klasikinė psichologinė, mąstymo, emocijų ir tapatybių tradicija patyrė neišvengiamą slinktį, kurią, pirmiausia, reikia fiksuoti, suprasti ir joje sąmoningai renkantis gyventi, neprarandant nei kūrybingumo, nei gebėjimo vis dar suteikti realybei prasmę ir neleidžiant, kad pasaulis pats, beveik nepastebimai imtų mums suteikti reikšmių ir prasmių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Al Razis

Al Razis portretas
Deja, bet apie "rytietiško budizmo pergalę prieš Vakarų krikščioniškąjį pasaulį" verčia abejoti paties autoriaus pateikti teiginiai: "dėmėsio abjektų plotis dabartiniam jaunam žmogui yra atvirkščiai proporcingas susikaupimo lygiui"; prarasta "vaizduotės kontrolė"; "valios paralyžius"; mėgavimasis "medijų anestezija". "Vakarai", kurių "vertybėmis" vis dar svaiginamės, tik didina atotrūkį nuo budizmo tiesų. Straipsnis apie liūdną mūsų "pasiekimų" realybę.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Biudžeto eurai nyksta tyliai. Ir oriai
    Biudžeto eurai nyksta tyliai. Ir oriai

    Šie metai bus pirmieji, kai daugiau žmonių išeis į pensiją, nei ateis į darbo rinką. Tokią bauginančią žinią paskelbė Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovas B. Gracia. ...

    6
  • Priešingybės
    Priešingybės

    „Nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis“, – sako liaudies daina. Lietuvai artojėlių jau nebereikia, o kareivėlių verkiant reikia, kaimynystėje turint Rusiją ir Baltarusiją. ...

    6
  • SSRS: nuo upės iki jūros
    SSRS: nuo upės iki jūros

    Marksizmo ideologija miestui ir pasauliui žadėjo progresyvumą, tačiau Rusijos valdžioje įsitvirtinus Sovnarkomui (Liaudies komisarų sovietui), viskas daugiau ar mažiau liko taip pat, kaip ir carų valdymo laikais. ...

    13
  • Asmeniniai pastebėjimai: refleksija mokslo metams pasibaigus
    Asmeniniai pastebėjimai: refleksija mokslo metams pasibaigus

    Šiuos mokslų metus galima drąsiai vadinti stebuklų metais. Nors šiuolaikinė švietimo sistema siekia ugdyti racionalų pasaulio suvokimą, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) priimti sprendimai alsuoja H...

    1
  • Kakarinės galia
    Kakarinės galia

    Likus keliems mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą (EP), portale „Europos parlamento naujienos“ buvo paskelbta optimistinė žinutė iš Lietuvos. Pasak jos, daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų (68 proc.) balandį teigė,...

    2
  • Tikroji demokratija
    Tikroji demokratija

    Demokratija – ta valstybės valdymo forma, kurią vieni vis keikia, o kiti džiaugiasi, replikuodami pirmiesiems, kad nieko geriau už ją lig šiol nesugalvota, anapus Atlanto nūnai pražydo egzotiškomis spalvomis. ...

    4
  • Regionų atskirtis ryškėja: kaip šią tendenciją pakeisti?
    Regionų atskirtis ryškėja: kaip šią tendenciją pakeisti?

    Rezultatai pirmajame Prezidento rinkimų ture, kai kandidatai, atvirai dėstantys prokremliškas ar populistines žinutes, surinko nemenką dalį gyventojų balsų, nustebino ne vieną. Vis dėlto diskusijose dėl gyventojų pasirinkimo balsuoti už vien...

    4
  • Kandidatai pasityčiojo iš žmonių
    Kandidatai pasityčiojo iš žmonių

    Daugelis dabar aptarinėja rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus. Vieni džiaugiasi jais, kiti gal liūdi, treti išvis nusivylė. Tačiau labiausiai rinkėjus ir šįsyk nuvylė mūsų politikai, turbūt jau iš anksto planavę, kaip gr...

    7
  • Paminklas A. M. Brazauskui Kaune?
    Paminklas A. M. Brazauskui Kaune?

    Pradėsiu nuo senos žydų išminties: „Kai karštą saulėtą vasaros dieną mes geriame šaltą vandenį iš šulinio, visada mintyse padėkojame tam, kuris tą šulinį iškasė“. Ir tai praktiška...

    72
  • Kuri bacila pavojingesnė?
    Kuri bacila pavojingesnė?

    Reaguodami į Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatus kai kurie net ir Lietuvoje neįstengia paslėpti lengvos isterijos. Girdi, siaubas, senąjį pasaulį ima krėsti dešinioji karštinė! Tik ar iš tiesų grėsmė slypi ten, kur dažn...

    4
Daugiau straipsnių