Nerimas ir panikos atakos – popandeminė pandemija Lietuvoje

  • Teksto dydis:

Atrodo, jau pamiršome visą pasaulį kausčiusią COVID-19 pandemiją. Gyvenimas lyg ir grįžo į įprastas vėžes, o draudimai, kaukės, masinės mirtys nugrimzdo praeityje. Deja, specialistai pastebi naują reiškinį – žmonės Lietuvoje masiškai skundžiasi lyg ir neaišku iš kur kylančiomis panikos atakomis, ne vienas – ir didžiuliu nerimu, kai bijoma žmonių, eiti į darbą ar net palikti namus.

„Dažno mūsų protas gyvena ateities negandų laukimu ir nuolatiniu saugojimo režimu. Tai būdinga ilgalaikį stresą patiriantiems žmonėms. Galiausiai ši nesibaigianti įtampa mus susargdina ir pradeda kamuoti nuolatinis, iracionalus ir nebevaldomas nerimas: pradedame bijoti  žmonių susibūrimų, tamsos, uždarų patalpų ar atvirų erdvių, nepagrįstai jaudinamės dėl sveikatos, ieškome nesamų ligų“, – pasakoja kūno ir sielos namų „Hamsa House“ įkūrėja, gyvenimo transformacijų terapeutė Asta Asteen.

Šiuolaikinė visuomenė

Pasak terapeutės, intensyvus gyvenimo ritmas, nesibaigiantis informacijos srautas, begalinė dirgiklių gausa, besiliejanti iš išmaniųjų ekranų, šiuolaikinės visuomenės spaudimas būti sėkmingam, turtingam, laimingam, tobulam atakuoja mūsų protus kasdien, kiekvieną minutę.

„Skubu, nespėju. Instagrame – besišypsanti, laiminga trijų vaikų mama lyg iš madų žurnalo prabangioje viloje ant vandenyno kranto ir dar su tobulu vyru pašonėje. Pradedame save lyginti ir reikalauti iš savęs dar daugiau: daugiau dirbti, smarkiau sportuoti, mažiau valgyti. Ratas įsisuka dar greičiau“, – pasakoja A. Asteen.

Už emocijas atsakina smegenų dalis perdėtai jautriai pradeda reaguoja į visus dirgiklius, o mes daromės jautresni, greičiau pavargstame ir supykstame, tampame agresyvūs arba, atvirkščiai, verksmingi.

Taip gyvenant metų metus procesai tampa sunkiai valdomi.

„Tai ypač ryšku tarp paauglių: suicidinės mintys, savižala, mitybos sutrikimai, antidepresantai. Dėl visuomenės spaudimo paaugliai nebesimėgauja jaunyste, nebegyvena šiuo momentu. Jauni žmonės labai anksti pradeda galvoti apie ateitį ir ką jie turi pasiekti, kiek uždirbti, kad taptų lydimi sėkmės. Jų protai sprendžia suaugusiųjų problemas ir neretai palūžta,“ – pastebi A. Asteen.

Tai ypač ryšku tarp paauglių: suicidinės mintys, savižala, mitybos sutrikimai, antidepresantai.

Tobulas trigeris

Įsivaizduokite, kad tokie nerimo kamuojami žmonės susiduria su dar didesne nežinomybe. Pastaruoju metu stojome į akistatą ne tik su COVID-19 pandemija, bet ir šalia mūsų įsiplieskusiu karu.

Panikos atakos, pasak specialistės, yra tipinė organizmo reakcija į tokias situacijas. Dažniausiai ji būna uždelsta, nes pradžioje siunčiami silpnesni signalai: gali pakirbėti širdis, kamuoti nerimas, tirpti galūnės, svaigti ar skaudėti galvą. Jeigu šiuos simptomus ignoruojame, mūsų pasąmonė tarsi nuspaudžia mygtuką „stop“, apribodama žmogaus funkcionalumą.

„Panikos atakos metu žmogų apima didžiulė baimė numirti. Aplanko mintis, kad jau viskas, galas. Psichosomatiniai simptomai tokie, lyg ištikus insultui: aukštas kraujospūdis, greitas pulsas, tachikardija, hiperventiliacija, nutirpsta galva, galūnės ar net pusė kūno. Kviečiama greitoji pagalba“, – vardija A. Asteen.

Pasak terapeutės, panikos atakos įprastos ne tik po didelių sukrėtimų, bet ir esant vidiniam konfliktui: dirbant nemėgstamą darbą, esant problemų šeimoje ar su partneriu, einant ne tuo gyvenimo keliu – kai užspaudžiame savo emocijas ir prisiverčiame daryti tai, kas nemiela ir ne mūsų. Prie panikos atakų dažni migreniniai galvos skausmai, kurie atlieka panašią funkciją.

Rimtesnė problema

Nerimas, toks dažnas mūsų šiuolaikinėje visuomenėje ir dažnai lydimas panikos atakų, negydomas gali perraugti į rimtą nerimo sutrikimą. Panikos atakas puikiai suvaldo terapija (ypač hipnoterapija), o nerimo sutrikimas dažnai yra chroniškas ir jam gydyti gali prireikti vaistų.

„Nerimo sutrikimas ateina iš toliau ir giliau, o esminis veiksnys – vaikystės trauminės patirtys. Vėliau kaupiasi papildomos įtampos, vidiniai konfliktai. Galiausiai logikos nebelieka – protas išmoksta nuolat bijoti ir ta baimė dažniausiai yra iracionali ir obsesyvi“, – pastebi A. Asteen.

Pasak terapeutės, nerimo sutrikimas gali pasireikšti staiga. Priežastimi tampa koks nors stiprus, sukrečiantis įvykis: skyrybos, perdegimas darbe, artimojo mirtis, pandemija, karas Ukrainoje.

„Mus sukrėtęs įvykis tarsi išjudina neišspręstus praeities dalykus. Pavyzdžiui, jeigu visą vaikystę žmogus stengėsi įtikti tėvams, vėliau suaugęs – darbdaviui, bet nepasisekė ir jis nusprendė, kad yra niekam tinkamas, į bet kokį stipresnį sukrečiantį įvykį reaguos itin jautriai. Tada įsijungia smegenų saugojimo režimas: kovok arba bėk. Vieni kovoja, kiti bėga“, – pastebi A. Asteen.

Į terapeutę individualių konsultacijų ar jos vedamų seminarų metu kreipiasi žmonės, kurie nebegali normaliai funkcionuoti, gyventi įprasto gyvenimo, dirbti. Štai vienas jaunas vyras, pas kurį ruošėsi po pakalbio važiuoti A. Asteen, net nebegali išeiti iš namų – tiesiog bijo, kas nutiks uždarius buto duris. Nors yra sąmoningas ir supranta, kad baimė neadekvati, su ja nebesusitvarko.

„Vaikystėje mūsų savisaugos instinktas labai stiprus: susidūrus su traumatine patirtimi, mus ištinka tarsi transinė būsena, užsiblokuojame. Jau mums suaugus vidinio vaiko būsena gali grįžti ir mes regresuojame, vėl patiriame tą pačią išmoktą būseną: nepalankioje situacijoje disocijuojame, galime nebejausti savo kūno, jaustis lyg ne savo pasaulyje. Vėliau iš tos gynybinės būsenos nebegalime išeiti ir neriame vis gilyn. Liekame ten, kur saugu“, – apie sudėtingus atvejus pasakoja A. Asteen.

Terapeutė pastebi, kad svarbiausia – neignoruoti pasąmonės siunčiamų signalų: pradžioje tai gali pasireikšti lengvu fiziniu negalavimu, vėliau pereiti į chronišką nerimo sutrikimą ir galiausiai – į klinikinę, sunkiai išgydomą depresiją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Biudžeto eurai nyksta tyliai. Ir oriai
    Biudžeto eurai nyksta tyliai. Ir oriai

    Šie metai bus pirmieji, kai daugiau žmonių išeis į pensiją, nei ateis į darbo rinką. Tokią bauginančią žinią paskelbė Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovas B. Gracia. ...

    6
  • Priešingybės
    Priešingybės

    „Nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis“, – sako liaudies daina. Lietuvai artojėlių jau nebereikia, o kareivėlių verkiant reikia, kaimynystėje turint Rusiją ir Baltarusiją. ...

    6
  • SSRS: nuo upės iki jūros
    SSRS: nuo upės iki jūros

    Marksizmo ideologija miestui ir pasauliui žadėjo progresyvumą, tačiau Rusijos valdžioje įsitvirtinus Sovnarkomui (Liaudies komisarų sovietui), viskas daugiau ar mažiau liko taip pat, kaip ir carų valdymo laikais. ...

    13
  • Asmeniniai pastebėjimai: refleksija mokslo metams pasibaigus
    Asmeniniai pastebėjimai: refleksija mokslo metams pasibaigus

    Šiuos mokslų metus galima drąsiai vadinti stebuklų metais. Nors šiuolaikinė švietimo sistema siekia ugdyti racionalų pasaulio suvokimą, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) priimti sprendimai alsuoja H...

    1
  • Kakarinės galia
    Kakarinės galia

    Likus keliems mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą (EP), portale „Europos parlamento naujienos“ buvo paskelbta optimistinė žinutė iš Lietuvos. Pasak jos, daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų (68 proc.) balandį teigė,...

    2
  • Tikroji demokratija
    Tikroji demokratija

    Demokratija – ta valstybės valdymo forma, kurią vieni vis keikia, o kiti džiaugiasi, replikuodami pirmiesiems, kad nieko geriau už ją lig šiol nesugalvota, anapus Atlanto nūnai pražydo egzotiškomis spalvomis. ...

    4
  • Regionų atskirtis ryškėja: kaip šią tendenciją pakeisti?
    Regionų atskirtis ryškėja: kaip šią tendenciją pakeisti?

    Rezultatai pirmajame Prezidento rinkimų ture, kai kandidatai, atvirai dėstantys prokremliškas ar populistines žinutes, surinko nemenką dalį gyventojų balsų, nustebino ne vieną. Vis dėlto diskusijose dėl gyventojų pasirinkimo balsuoti už vien...

    4
  • Kandidatai pasityčiojo iš žmonių
    Kandidatai pasityčiojo iš žmonių

    Daugelis dabar aptarinėja rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus. Vieni džiaugiasi jais, kiti gal liūdi, treti išvis nusivylė. Tačiau labiausiai rinkėjus ir šįsyk nuvylė mūsų politikai, turbūt jau iš anksto planavę, kaip gr...

    7
  • Paminklas A. M. Brazauskui Kaune?
    Paminklas A. M. Brazauskui Kaune?

    Pradėsiu nuo senos žydų išminties: „Kai karštą saulėtą vasaros dieną mes geriame šaltą vandenį iš šulinio, visada mintyse padėkojame tam, kuris tą šulinį iškasė“. Ir tai praktiška...

    72
  • Kuri bacila pavojingesnė?
    Kuri bacila pavojingesnė?

    Reaguodami į Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatus kai kurie net ir Lietuvoje neįstengia paslėpti lengvos isterijos. Girdi, siaubas, senąjį pasaulį ima krėsti dešinioji karštinė! Tik ar iš tiesų grėsmė slypi ten, kur dažn...

    4
Daugiau straipsnių