Nuostabos dovana

Prieš kelias savaites Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Gediminas Jankus vieno iš dienraščių žurnalistams skambiai pareiškė, kad programos „Kaunas 2022“ renginių vadybininkai ir organizatoriai ignoruoja vietinius rašytojus, poetus ir suteikia galimybę pažinti pasaulinio meno žvaigždžių kūrybą, kuri, pasak G.Jankaus, neturi jokios išliekamosios vertės.

Iš tiesų, šiais metais Kaune vykstantys meno renginiai įgalina svarstyti dvejopai: viena vertus, pritarti programos „Kaunas 2022“ kritikai, ar esame tokie maži ir niekingi, kad neturime, ką parodyti miesto žmonėms ir svečiams, kita vertus, ar mus ištiko provincialumo diagnozė, reiškianti, kad pripažįstame tik savą, artimą meną ir lengvai nurašome tai, kas vyksta Europoje, Amerikoje ir visame pasaulyje. Šios dvi nuostatos ir klausimai, nors ir yra priešingi, šiandienėje tikrovėje paradoksaliai byloja tarpusavio vienybę: nei pasaulinis menas nuneigia kauniečių kūrėjų nuopelnus, nei tos planetos masto žvaigždės paverčia mus gūdžia provincija. Mūsų laikais sklaidos galimybės ir technologijų raida Kauno rašytojus ir žymius Europos, Amerikos menininkus sulygina – dabar kiekvienas jau tikrai yra laisvas kurti ir supažindinti su savo darbais publiką. Programos „Kaunas 2022“ pasirinkimas neįtraukti į renginių programas kauniečių rašytojų rodo ir jų neretai stagnacinį charakterį, ir galimus kultūros sostinės vadybininkų nevisavertiškumo kompleksus, pagal kuriuos tiesiog būtina pasikviesti į Kauną kuo labiau išgarsėjusius menininkus.

Rugsėjo pradžioje Kauno paveikslų galerijoje atidaryta Amerikoje gyvenančios ir kuriančios „Fluxus“ menininkės Yoko Ono paroda, būdama retrospektyvinė, aiškiai liudija išliekamąją vertę. Ją lemia Y.Ono pasirinktų temų universalumas: laisvė, karo grėsmė, istoriškumas ir laikinumas ir, pagaliau, visos tikrovės tvarumas. Y.Ono ir jos kolegų darbai yra ir bus svarbūs tol, kol pasaulyje egzistuos žmonės, kurie linkę konfliktuoti, elgtis ir spręsti sudėtingas problemas agresijos būdu ir kelti kitiems grėsmę. Pripažinta kūrėja savo artefaktais žiūrovui atskleidžia laisvės efemeriją – ji begali būti laikina ir trapi. Daugelį parodoje Kaune eksponuojamų kūrinių Y.Ono sukūrė dar esant gyvam vyrui Johnui Lennonui. Menininkų pora XX a. septintajame–aštuntajame dešimtmetyje protestavo prieš Vietnamo karą. Šiandien viso pasaulio dėmesys nukreiptas į Ukrainą, Afganistaną ir kitas mūsų dienų karų šalis.

Kaip visiška aktualija aptariamoje parodoje gali atrodyti ir plėtojama atminties tema, provokuojanti žiūrovą klausti, ką mes atsimename ir ką pamirštame. Y.Ono triumfuodama, bet ne narcistiškai sako, kad ir Vakarų, ir Rytų pasaulis tikrai atsimena „Fluxus“, gimusį praėjusio šimtmečio antrojoje pusėje Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Daugybė eksponatų, kurių pavidalas yra rašomąja mašinėle spausdintos „Fluxus“ performansų instrukcijos, įgavo poezijos statusą. Y.Ono gana radikaliai publiką priverčia susidurti su dilema: kas svarbiau: karai ar eilėraščiai? Pasaulyje, kuris nelinkęs prisiminti praeities, kūrėja, pradėdama nuo savęs, ragina pirmiau atsiminti meno, o ne politinę ar geografinę istoriją.

Pacifizmo ir memorijos temos pasaulinio masto figūrai beveik garantuotai užtikrina pripažinimą, tačiau svarbiausia Y.Ono parodoje yra ne meno sociologijos klausimai, kuriais žiūrovai sprendžia, ko verta eksponuojama kūryba, ir net ne amžinieji žmonijos kazusai, o tai, ar iš parodos išeinama bent kartą nuoširdžiai nustebus. Poveikis, šių eilučių autoriaus patirtas Kauno paveikslų galerijoje, visiškai netikėtai išvydus instaliaciją su kareivių šalmais, Y.Ono grąžina į senovės Graikijos laikų meno ir filosofijos pradžią, kurioje ypatinga reikšmė buvo teikiama dviem meno kūrinio ir žiūrovo santykio ypatybėms: nuostabai ir gebėjimui klausti. Kai kauniečiams pristatoma į istoriją nueinanti, bet dar beveik šiuolaikinė kūryba, kurios šaknų randame Antikoje, jokių abejonių dėl tokio meno vertinimo ir statuso nelabai gali būti, nebent pripažintume, kad nesame Vakarų šalis. Savikritiškai turime sutikti, kad ne visi meno darbai yra tuo pat metu ir šių dienų reiškiniai, ir civilizacines šaknis pasiekiantys daiktai. Atmintį ir įvairovę neigiančiose dabartinėse visuomenėse toks menas vis dar yra nepatogus, išmušantis ir žiūrovus, ir institucijas iš neretai niekingų šios dienos reikalų ir mūsų akyse virstantis klasika. Žinoma, ne visos programos „Kaunas 2022“ iniciatyvos ir renginiai yra vienodo ir tolygaus lygmens, tačiau kai kurie įvykiai žymi slinktis ne vien Kauno, bet ir Lietuvos kultūrinio mąstymo plotmėje, apimančioje ir meninį ugdymą, ir meno teoriją, ir istoriją, ir profesionalią kritiką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kuo durniau --tuo graziau

kuo durniau --tuo graziau  portretas
o jei tai daro ,,,,zymus,,,, zmones tuomet debilizmas tampa ---dangiskaja mana.....kury kaip mat aprasys ,,,zymus ,,, lietuvos ---Ciceliai
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Kaip Lietuvos gamintojai atlaikys sulėtėjusį euro zonos pramonės atsigavimą?
    Kaip Lietuvos gamintojai atlaikys sulėtėjusį euro zonos pramonės atsigavimą?

    Naujausi euro zonos pramonės rodikliai gerų žinių neatnešė ir indikuoja apie vėl sulėtėjusį atsigavimo ciklą. Nors Lietuvos gamintojai iki šiol iššūkių kupiną situaciją vertė naujomis galimybėmis, panašu, kad ...

    1
  • Kodėl nemylime artimo savo?
    Kodėl nemylime artimo savo?

    Praošė 100-oji Dainų šventė. Įspūdinga. Didinga. Jaudinanti. Net ir stebėdami renginius nuotoliu ne vienas ašarą braukėme. Tačiau būta ir ne tokių šviesių niuansų. Vėl užlipta ant to paties grėblio – maitinimas...

    6
  • Kremliaus gerovės valstybė
    Kremliaus gerovės valstybė

    Karinis pažeminimas prie Vyslos (1920 m. rugpjūtis) ir artimos bičiulės Elisabeth-Ines Stephane d’Herbenville (1874–1920) mirtis (tų pačių metų rugsėjo 24 d.) ligotam Vladimiro Iljičiaus Uljanovo (1870–1924) kūnui ir protui turėjo...

    3
  • Komisijų misijos
    Komisijų misijos

    Komisija yra miglotos reikšmės žodis, reiškiantis miglotą asmenų grupę, kuri miglotai svarsto tam tikrus miglotus klausimus ir pateikia savo neva nemiglotas išvadas, kurios sukelia dar daugiau miglos. ...

    3
  • Iš Ezopo pasakėčios
    Iš Ezopo pasakėčios

    Turbūt mažai ką nustebino, kai Kremlius ir vėl išsigynė atsakomybės dėl raketos smūgio, šįkart į vaikų onkologijos ligoninę Kijeve. Dar mažiau netikėtas pasirodė V. Putino ruporo pareiškimas, esą „tai – pačių ...

  • Olimpiniai eksperimentai
    Olimpiniai eksperimentai

    Iki vasaros žaidynių lieka vos dvi savaitės. Kaip ir dera Paryžiui, olimpiada madų ir stiliaus sostinėje turės ne vieną išskirtinį potėpį. Ko verta vien unikali atidarymo ceremonija, vyksianti ne kur nors stadione, o Senos upėje ir jos pakra...

  • Kunigo R. Doveikos nukryžiavimas
    Kunigo R. Doveikos nukryžiavimas

    Per pastaruosius ketverius metus jau galėjome priprasti prie agresyviai brukamos „vienos nuomonės“ politikos, kai kitaip manantys yra marginalizuojami, o bet kuris, viešai abejojantis dabartinės valdžios veiksmų šventumu, kalamas...

    79
  • Isterinė ekologija vėl karščiuoja
    Isterinė ekologija vėl karščiuoja

    Kai kamuoja rimtos problemos, kai kas prisigalvoja dirbtinių. Kodėl taip sunku nuplėšti kamštelį nuo plastikinio butelio? Atsuki, o kamštelio nepaleidžia speciali plastiko driekena – paaiškėja, kad jis turi būti prilip...

    14
  • Tegul kalba
    Tegul kalba

    Viešas kalbėjimas telefonu (kai įjungiamas garsiakalbis, telefonas laikomas maždaug sprindžio atstumu prieš burną ir aplinkiniai, esantys kavinėje, traukinyje ar pan., nori jie to ar ne, puikiai girdi beveik kiekvieną žodį), kaip ir vie&...

    8
  • Svarbios dienos
    Svarbios dienos

    Šiandien, rytoj ir sekmadienį laukia svarbūs įvykiai. Ne šventės, nors JAV beveik priartėjo prie apvalaus savo nepriklausomybės jubiliejaus, nors šeštadienį Lietuvoje švęsime Valstybės dieną. Kalba šįsyk api...

    1
Daugiau straipsnių