Poetų ar miestų karas?

Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, šio miesto grąžinimą pavertęs okupacijos prologu. 

Sovietmečiu abiejų sostinių konkurencija virto daugiasluoksne priešprieša. Nors jaunimas mušdavosi dainų žodžiais ar kumščiais dėl merginų ar tiesiog norėdami išsidūkti, skirtybių tarp vilniškių ir kauniečių būta išties nemenkų. Reginių persisotinusi dabartinė sostinė ir laikinoji, įkalinusi save antirinkodaros šūkyje „Ir Kaune galima gyventi“, iš naujo viena kitą atrado tik prieš gerą dešimtmetį. Anaiptol ne dėl politikų puoselėtos rožinės dvimiesčio idėjos. Sostinių abipusę nemeilę aptirpdė kultūra. Vilniečiai į Kauną ėmė traukti dėl dešimtmečius čia buvusios, bet ūmai atrastos tarpukario architektūros (2022-aisiais – dar ir KEKS reginių), renginių „Žalgirio“ arenoje, kauniečiai – į MO ir visus kitus Vilniaus muziejus, teatrus, labai rimtų ir labai lėkštų pramogų vietas.

Kultūra sujungė, kultūra, atrodo, ir vėl išskirs. Jau dešimtmetį literatų patarta Kauno miesto taryba rinkdavo Maironio premijos laureatus, tapdavusius ir „Poezijos pavasario“ laureatais. Kauno miesto tarybai šiuo klausimu atsiribojus nuo Lietuvos rašytojų sąjungos „centro“, įvyko tai, ką dar prieš -niolika metų sakė vienas vilniškis poetas (po išsakytos kritikos, tiesa, pats vainikuotas Kaune) – sostinei nebeliko priežasčių nemanyti, kad Kaunas savinasi privilegiją išrinkti Metų dainių.

Senas sostinių nesantaikos pūlinys, matyt, niekur nedingo – tyliai tvenkėsi. Šiemet praplyšo.

Prasidedantį „Poezijos pavasarį“ Lietuvos rašytojų sąjunga pasveikino naujove – paskelbdama savąjį, tikrąjį, festivalio laureatą. Nuo šiol literatūros muziejaus sodelyje Kaune bus apdovanojamas „tik“ Maironio premijos laureatas. Pagrindinis „Poezijos pavasario“ dainius bus pagerbiamas Vilniuje, visai nepoetiškoje miesto rotušėje. Kas tapo tikrąja tokio sprendimo priežastimi – pakeista Maironio premijos skyrimo tvarka, šiųmetės kauniškės laureatės pavardė, jos kūryba, bendras karingas fonas ar senos nuoskaudos – telieka poetų paslaptimi. Kuo daugiau švenčių, premijų, jomis pagerbtų (ir paremtų) kūrėjų, tuo mums, skaitytojams, geriau. O seno sostinių karo naują mūšį stebintiems klaipėdiečiams – pats metas sugalvoti savąją poezijos šventę.


Šiame straipsnyje: Vilniuskaunaskultūramiestai

NAUJAUSI KOMENTARAI

kaži, višta bent įtaria

kaži, višta bent įtaria portretas
kur dabar būtų ne tik Vilnius bet visas Wilno regionas, muitinės pastatas prie Vievio dar išlikęs, jei ne Kremlius? O būtų ten kur Suwalkai. Galėjo būti ir kartu su Gardinu. Tas faktas kad sralinas jį padovanojo lietuvai tik įrodo kad sralinas buvo bukas. Lietuvą pasiimt jam buvo lengviau negu du pirštu. O Wilno dabar būtų Bialorusija.Taigi Kremliui artimas.

Premija

Premija portretas
Klaipėda turi Ievos Simonaitytės literatūrinę premiją.

re

re portretas
Pritariu, Klaipėdai reikėtų įsteigti savąją premiją- Jūros poeto prizas.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Kaip Lietuvos gamintojai atlaikys sulėtėjusį euro zonos pramonės atsigavimą?
    Kaip Lietuvos gamintojai atlaikys sulėtėjusį euro zonos pramonės atsigavimą?

    Naujausi euro zonos pramonės rodikliai gerų žinių neatnešė ir indikuoja apie vėl sulėtėjusį atsigavimo ciklą. Nors Lietuvos gamintojai iki šiol iššūkių kupiną situaciją vertė naujomis galimybėmis, panašu, kad ...

    1
  • Kodėl nemylime artimo savo?
    Kodėl nemylime artimo savo?

    Praošė 100-oji Dainų šventė. Įspūdinga. Didinga. Jaudinanti. Net ir stebėdami renginius nuotoliu ne vienas ašarą braukėme. Tačiau būta ir ne tokių šviesių niuansų. Vėl užlipta ant to paties grėblio – maitinimas...

    6
  • Kremliaus gerovės valstybė
    Kremliaus gerovės valstybė

    Karinis pažeminimas prie Vyslos (1920 m. rugpjūtis) ir artimos bičiulės Elisabeth-Ines Stephane d’Herbenville (1874–1920) mirtis (tų pačių metų rugsėjo 24 d.) ligotam Vladimiro Iljičiaus Uljanovo (1870–1924) kūnui ir protui turėjo...

    3
  • Komisijų misijos
    Komisijų misijos

    Komisija yra miglotos reikšmės žodis, reiškiantis miglotą asmenų grupę, kuri miglotai svarsto tam tikrus miglotus klausimus ir pateikia savo neva nemiglotas išvadas, kurios sukelia dar daugiau miglos. ...

    3
  • Iš Ezopo pasakėčios
    Iš Ezopo pasakėčios

    Turbūt mažai ką nustebino, kai Kremlius ir vėl išsigynė atsakomybės dėl raketos smūgio, šįkart į vaikų onkologijos ligoninę Kijeve. Dar mažiau netikėtas pasirodė V. Putino ruporo pareiškimas, esą „tai – pačių ...

  • Olimpiniai eksperimentai
    Olimpiniai eksperimentai

    Iki vasaros žaidynių lieka vos dvi savaitės. Kaip ir dera Paryžiui, olimpiada madų ir stiliaus sostinėje turės ne vieną išskirtinį potėpį. Ko verta vien unikali atidarymo ceremonija, vyksianti ne kur nors stadione, o Senos upėje ir jos pakra...

  • Kunigo R. Doveikos nukryžiavimas
    Kunigo R. Doveikos nukryžiavimas

    Per pastaruosius ketverius metus jau galėjome priprasti prie agresyviai brukamos „vienos nuomonės“ politikos, kai kitaip manantys yra marginalizuojami, o bet kuris, viešai abejojantis dabartinės valdžios veiksmų šventumu, kalamas...

    79
  • Isterinė ekologija vėl karščiuoja
    Isterinė ekologija vėl karščiuoja

    Kai kamuoja rimtos problemos, kai kas prisigalvoja dirbtinių. Kodėl taip sunku nuplėšti kamštelį nuo plastikinio butelio? Atsuki, o kamštelio nepaleidžia speciali plastiko driekena – paaiškėja, kad jis turi būti prilip...

    14
  • Tegul kalba
    Tegul kalba

    Viešas kalbėjimas telefonu (kai įjungiamas garsiakalbis, telefonas laikomas maždaug sprindžio atstumu prieš burną ir aplinkiniai, esantys kavinėje, traukinyje ar pan., nori jie to ar ne, puikiai girdi beveik kiekvieną žodį), kaip ir vie&...

    8
  • Svarbios dienos
    Svarbios dienos

    Šiandien, rytoj ir sekmadienį laukia svarbūs įvykiai. Ne šventės, nors JAV beveik priartėjo prie apvalaus savo nepriklausomybės jubiliejaus, nors šeštadienį Lietuvoje švęsime Valstybės dieną. Kalba šįsyk api...

    1
Daugiau straipsnių