Rakštis Vovos pasturgalyje

Atslinkus 1918-ųjų spaliui, Vladimiras Iljičius Uljanovas (1870–1924) nusprendė esąs atsigavęs po tų pačių metų rugpjūtį vykusio pasikėsinimo sukeltų psichinės ir fizinės sveikatos komplikacijų bei ignoruodamas kūno skleidžiamus signalus (paskutiniais egzistencijos metais prie seniai Vovą kamavusių galvos skausmų, nemigos, prastos nuotaikos prisidėjo dar ir trumpalaikiai širdies priepuoliai bei apatijos jausmas viskam, kas anksčiau teikė džiaugsmą), tuojau pat kibo į darbus. Dabar jam buvo 48-eri ir jis jautė turįs dar daug ką nuveikti pasaulinės revoliucijos labui.

Baigiantis 1918-iesiems, buvo nuspręsta atsisakyti vadinamųjų kaimo vargetų komitetų („Komitety biednosty“), mat Iljičius įtikino kitus partijos atstovus, kad šie duodantys daugiau žalos nei naudos, o prasidėjus 1919 metams, Centro komitetas įsteigė du smulkesnius pakomitečius: Politinį biurą (Politbiurą) ir Organizacinį biurą (Orgbiurą). Būsimojoje socialistinėje valstybėje Centro komitetas, Politinis biuras ir Organizacinis biuras turėjo tapti svarbiausius valstybės reikalus sprendžiančiomis institucijomis, tad Iljičius dabar buvo ne tik Sovnarkomo (Liaudies komisarų sovieto) ir Gynybos tarybos pirmininkas bei stambi žuvis Centro komitete, bet ir politbiuro narys.

Kadangi Didysis karas pasibaigė Antrojo reicho (1871–1918) bei jo sąjungininkų pralaimėjimu, Sovnarkomas nusprendė nusispjauti į 1918 m. kovo 3 d. sutartį ir bent jau pabandyti atsiimti per karą vokiečių užgrobtas Rusijos imperijos teritorijas. Tikėtasi, kad dabartinių Estijos, Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos valstybių žemes pavyksią grąžinti į Kremliaus įtakos zoną, įkuriant juose socialistines liaudies respublikas (Lietuva ir Baltarusija turėjo tapti viena valstybe – Litbelu), tačiau po 1918–1920 m. karų žmonėms rūsčiais teisuoliškais veidais teko tenkintis tik Rytine Ukrainos teritorija ir dalimi Baltarusijos.

Socializmo statybos ir paveldo sergėjimas neturėjo apsiriboti buvusios Romanovų imperijos žemėmis (tai buvo pasaulinės reikšmės reikalas), tad jau 1919 m. kovo 2 d. Kremliaus pašonėje buvo sušauktas pirmasis Trečiojo internacionalo (dar žinomo Kominterno pavadinimu) suvažiavimas, kuriame iš 34 balso teisę turėjusių delegatų beveik visi (30) gyveno Rusijoje. Pasakojama, kad Iljičius pats asmeniškai su savo bičiuliais išsirinko likusius keturis užsieniečius ir suteikė jiems mandatą kalbėti savo atstovaujamų šalių marksistų vardu.

Tų pačių 1919 m. balandžio 15 d. dieną buvo išleistas specialus dekretas, žymintis priverstinių darbo stovyklų įkūrimą. Šiuo metu ekspertai yra nustatę, kad koncentracijos stovyklų apraiškų būta dar 1895–1898 m. Ispanijos ir Kubos kare, 1899–1902 m. Didžiosios Britanijos ir baltųjų Pietų Afrikos sukilėlių (būrų) kare bei 1899–1902 m. Filipinų salų ir JAV kare, tačiau teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad būtent Sovietų Sąjungos laikais koncentracijos stovyklos ir priverstinis darbas tapo tikra opozicijos ir varžovų utilizavimo bei išnaudojimo pramone, kurią kiek vėliau į visiškai naują lygmenį pakėlė Trečiasis reichas.

Mūsų dienomis Šiaurinėje Korėjos pusiasalio dalyje koncentracijos stovyklos vis dar naudojamos opozicijos slopinimo tikslams, tad joks čionykštis Kremliaus sėklidžių kutentojas negali paneigti išskirtinio šios praktikos ir marksistinių doktrinų ryšio.

1919 m. spalį baltagvardiečių generolas Nikolajus Nikolajevičius (1862–1933), dar žinomas Judeničiaus pavarde, pabandė surengti bemaž paskutinį rimtesnį senojo režimo šalininkų žygį. Jo pajėgos iš Estijos teritorijos puolė Sankt Peterbugą, tačiau karinių ir laivyno reikalų liaudies komisaras Levas Davidovičius (1879–1940) dar kartą pademonstravo savo tikrus ar menamus organizatoriaus talentus (Sovnarkomui pavyko apsaugoti revoliucijos lopšiu tapusį, ant baudžiauninkų kaulų pastatytą „vakarietišką“ Rusijos miestą).

Nors ateinančius kelerius metus įvairūs sukilimai ir smulkūs karai vis dar purtys buvusios Romanovų imperijos bei jos kaimynų žemes, atslinkus pirmiesiems XX a. trečiojo dešimtmečio mėnesiams, daug kam pasidarys aišku, kad vidinis Rusijos karas baigiasi Sovnarkomo naudai. Iš pradžių paskutinis baltųjų generolas Piotras Nikolajevičius (1878–1928), plačiojoje visuomenėje pažįstamas Vrangelio pavarde, dar bandys telkti baltagvardiečių likučius Kryme, tačiau galiausiai suvoks neturįs šansų laimėti ir nuspręs pasitraukti.

Kova su kontrrevoliucinėmis jėgomis Rusijos viduje buvo laimėta, tačiau socialistinių idealų eksportas į užsienį strigo. 1919 m. sausį Vokietijos žemėse surengtas marksistinio pobūdžio sukilimas buvo užgniaužtas, o jam vadovavę Karlas Paulas Augustas Friedrichas Liebknechtas (1871–1919) ir Rozalia Luxenburg (1871–1919) nužudyti.

Kiek vėliau (tų pačių metų kovą) Sovnarkomo bendraminčiams pavyko įkurti socialistinę liaudies respubliką Vengrijoje, tačiau ši per keletą mėnesių taip pat žlugo, o jos „orbanas“ – Bela Kohnas (1886–1938) buvo priverstas pasipustyti padus ir sprukti į Sovietų Sąjungą.

Bandymai steigti paveldo sergėjimo režimus Baltijos valstybėse ir Suomijoje buvo įžūliai atmesti, tačiau teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad bene daugiausia nervų Vovai užsienio politikoje sugadino sena Kremliaus šeimininkų rakštis – Lenkija.

Seno Iljičiaus pažįstamo Józefo Klemenso Piłsudskio (1867–1935) valdoma valstybė ne tik atmetė marksizmą, bet ir pabandė atsigriebti iš žlungančiosios Romanovų imperijos savąją grobio dalį. 1920 m. gegužės 7 d. lenkų kariai jau buvo Kijeve.



NAUJAUSI KOMENTARAI

išvada

išvada portretas
Vogti yra menas, ką žydrieji komjaunuoliai moka, tą moka.

pastebėjimas

pastebėjimas portretas
Nei rakštis, nei rastai, tiesiog pinigus plauna ir tiek, tipiškas "patriotas" , kaip Navickienė ir KO.

Chi chi chi

Chi chi chi portretas
Iš komentarų darosi akivaizdu - pats Lionia didelė rakštis Kremliaus šunaujos pasturgalyje.
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

  • Kaip Lietuvos gamintojai atlaikys sulėtėjusį euro zonos pramonės atsigavimą?
    Kaip Lietuvos gamintojai atlaikys sulėtėjusį euro zonos pramonės atsigavimą?

    Naujausi euro zonos pramonės rodikliai gerų žinių neatnešė ir indikuoja apie vėl sulėtėjusį atsigavimo ciklą. Nors Lietuvos gamintojai iki šiol iššūkių kupiną situaciją vertė naujomis galimybėmis, panašu, kad ...

    1
  • Kodėl nemylime artimo savo?
    Kodėl nemylime artimo savo?

    Praošė 100-oji Dainų šventė. Įspūdinga. Didinga. Jaudinanti. Net ir stebėdami renginius nuotoliu ne vienas ašarą braukėme. Tačiau būta ir ne tokių šviesių niuansų. Vėl užlipta ant to paties grėblio – maitinimas...

    6
  • Kremliaus gerovės valstybė
    Kremliaus gerovės valstybė

    Karinis pažeminimas prie Vyslos (1920 m. rugpjūtis) ir artimos bičiulės Elisabeth-Ines Stephane d’Herbenville (1874–1920) mirtis (tų pačių metų rugsėjo 24 d.) ligotam Vladimiro Iljičiaus Uljanovo (1870–1924) kūnui ir protui turėjo...

    3
  • Komisijų misijos
    Komisijų misijos

    Komisija yra miglotos reikšmės žodis, reiškiantis miglotą asmenų grupę, kuri miglotai svarsto tam tikrus miglotus klausimus ir pateikia savo neva nemiglotas išvadas, kurios sukelia dar daugiau miglos. ...

    3
  • Iš Ezopo pasakėčios
    Iš Ezopo pasakėčios

    Turbūt mažai ką nustebino, kai Kremlius ir vėl išsigynė atsakomybės dėl raketos smūgio, šįkart į vaikų onkologijos ligoninę Kijeve. Dar mažiau netikėtas pasirodė V. Putino ruporo pareiškimas, esą „tai – pačių ...

  • Olimpiniai eksperimentai
    Olimpiniai eksperimentai

    Iki vasaros žaidynių lieka vos dvi savaitės. Kaip ir dera Paryžiui, olimpiada madų ir stiliaus sostinėje turės ne vieną išskirtinį potėpį. Ko verta vien unikali atidarymo ceremonija, vyksianti ne kur nors stadione, o Senos upėje ir jos pakra...

  • Kunigo R. Doveikos nukryžiavimas
    Kunigo R. Doveikos nukryžiavimas

    Per pastaruosius ketverius metus jau galėjome priprasti prie agresyviai brukamos „vienos nuomonės“ politikos, kai kitaip manantys yra marginalizuojami, o bet kuris, viešai abejojantis dabartinės valdžios veiksmų šventumu, kalamas...

    79
  • Isterinė ekologija vėl karščiuoja
    Isterinė ekologija vėl karščiuoja

    Kai kamuoja rimtos problemos, kai kas prisigalvoja dirbtinių. Kodėl taip sunku nuplėšti kamštelį nuo plastikinio butelio? Atsuki, o kamštelio nepaleidžia speciali plastiko driekena – paaiškėja, kad jis turi būti prilip...

    14
  • Tegul kalba
    Tegul kalba

    Viešas kalbėjimas telefonu (kai įjungiamas garsiakalbis, telefonas laikomas maždaug sprindžio atstumu prieš burną ir aplinkiniai, esantys kavinėje, traukinyje ar pan., nori jie to ar ne, puikiai girdi beveik kiekvieną žodį), kaip ir vie&...

    8
  • Svarbios dienos
    Svarbios dienos

    Šiandien, rytoj ir sekmadienį laukia svarbūs įvykiai. Ne šventės, nors JAV beveik priartėjo prie apvalaus savo nepriklausomybės jubiliejaus, nors šeštadienį Lietuvoje švęsime Valstybės dieną. Kalba šįsyk api...

    1
Daugiau straipsnių