Regionų atskirtis ryškėja: kaip šią tendenciją pakeisti?

Rezultatai pirmajame Prezidento rinkimų ture, kai kandidatai, atvirai dėstantys prokremliškas ar populistines žinutes, surinko nemenką dalį gyventojų balsų, nustebino ne vieną. Vis dėlto diskusijose dėl gyventojų pasirinkimo balsuoti už vieną ar kitą kandidatą turime kalbėti ne tik apie tautines mažumas, geografinę padėtį, bet ir apie bendrą regioninę atskirtį. Ji išlieka viena iš opiausių ir sunkiausiai išsprendžiamų problemų Lietuvoje. Negana to, kasmet ji vis padidėja.

Dideli skirtumai

Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva, pasitelkusi ir ES paramą, regionų infrastruktūrai gerinti išleido milijonus eurų. Regionuose matome ir gražius renovuotus pastatus, ir naujomis trinkelėmis išklotus šaligatvius, ir puikias viešąsias erdves. Tačiau atskirtis tarp trijų pirmaujančių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionų ir likusios Lietuvos išlieka didelė. Šiose trijose apskrityse yra sukuriama trys ketvirtadaliai šalies bendro vidaus produkto, o vien sostinės regione – net 43 proc.

Vilniuje gyvenantys žmonės uždirba vidutiniškai beveik trečdaliu daugiau nei tie, kurie gyvena vos keliasdešimt kilometrų nuo sostinės nutolusiame Šalčininkų rajone. Kai kuriuose rajonuose, pavyzdžiui, Šakių, Vilkaviškio ar Ignalinos, vidutinis atlyginimas nesiekia nė 1 tūkst. eurų į rankas. Priminsiu, kad šalies mastu šią ribą peržengėme dar 2021-aisiais.

Apie gilią regioninę atskirtį signalizuoja ir nedarbo lygis, kuris, pavyzdžiui, Utenoje yra daugiau nei du kartus didesnis už vidutinį nedarbo lygį visoje šalyje ir praėjusiais metais siekė beveik 15 proc. Jaunimo nedarbas Utenos apskrityje tuo pačiu laikotarpiu siekė net 43 proc., kai šalies vidurkis buvo vos 14 proc. Vadinasi, Utenos apskrityje darbo negalėjo susirasti beveik kas antras norintis dirbti jaunuolis.

Faktas: regionams neužtenka vien gražių gatvių ir parkų, reikia ir viešbučių, maitinimo įstaigų ir kitos infrastruktūros. / Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Gyventojų skaičius

Nors Lietuva yra santykinai maža valstybė, tarp regionų egzistuoja nemaži skirtumai, kurie, bėgant laikui, dar labiau gilėja. Negana to, gyventojų skaičiaus pokyčiai kalba ir apie iššūkius ateityje.

Nuo 2004-ųjų iki šių metų pradžios Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo apie 15 proc., arba puse milijono. Už šių skaičių slypi skirtingos tendencijos. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje gyventojų skaičius per minėtą laiką išaugo daugiau kaip 25 tūkst. Tuo metu Tauragės ir Utenos apskrityse – sumažėjo trečdaliu.

Tad šalyje susiduriame su užburto rato problema – mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius regionuose apsunkina investicijų pritraukimą. Investicijų ir darbo vietų trūkumas, savo ruožtu, neskatina atlyginimų augimo, o miestas negali pritraukti jaunų ir ką tik išsilavinimą įgijusių specialistų. Esant jų trūkumui, sunku tikėtis sulaukti tiek vidaus, tiek užsienio investicijų, nes įmonėms vis aktualiau tampa samdyti kvalifikuotus specialistus.

Regionai skurdūs ne todėl, kad ten yra daug skurdžiai gyvenančių žmonių, bet todėl, kad mažai gyventojų gauna dideles pajamas. Negana to, matant, kad metai iš metų situacija negerėja (o kai kur tik blogėja), nusivylę gyventojai patiki ir dažnai su realybe prasilenkiančiais politikų pažadais.

Vilniuje gyvenantys žmonės uždirba vidutiniškai beveik trečdaliu daugiau nei tie, kurie gyvena vos keliasdešimt kilometrų nuo sostinės nutolusiame Šalčininkų rajone.

Kaip spręsti?

Pasikeitusi darbo specifika, kai didelė dalis aukštas pajamas gaunančių miesto darbuotojų dirba nuotoliniu būdu, suteikia galimybes dirbti bet kurioje interneto ryšį turinčioje vietoje. Ir iš tiesų, pastebimos tendencijos, kad jauni, darbingo amžiaus žmonės keliasi gyventi į regionus. Pavyzdžiui, per pastaruosius ketverius metus Utenos apskrityje 30–39 m. amžiaus gyventojų padaugėjo beveik trečdaliu. Žinoma, kol kas to nepakanka, o amžiaus mediana apskrityje vis dar siekia 50 metų.

Vis dėlto tendencijos yra pozityvios, o didžiausia regionų užduotis yra šias tendencijas Išlaikyti. Čia itin svarbu galvoti ne tik apie tai, ko regionai dažnai negali pasiūlyti, bet apie tai, ką gali – ramybę, spūsčių ir triukšmo nebuvimą, geresnį būsto įperkamumą ar nuosavą daržą.

Regionams neužtenka vien gražių gatvių ir parkų, reikia ir viešbučių, maitinimo įstaigų ir kitos infrastruktūros, reikalingos didinti gyventojų ar turistų srautus į mažesnius miestelius. Tampa aktualu stiprinti miesto tapatybę – siekiant pritraukti gyventojų ar investicijų, nereikia tikėtis paramos tik iš centrinės šalies valdžios ar ES. Itin svarbus ir savivaldybių tarybų bei administracijų vaidmuo, vietos verslo ir bendruomenių entuziazmas ir iniciatyva.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nuomonė

nuomonė portretas
Bankinės kortelės aptarnavimas -1 eur., sąskaitos aptarnavimas-1 eur. Per metus-24 eur. Kolkas?

Dar vienas būdas?

Dar vienas būdas? portretas
Manau, bankai galėtų sumažinti palūkanas ir suteikti paskolas ir mažiau uždirbantiems.

R.

R. portretas
Prie atskirties didinimo taip pat gerokai prisideda ir bankas kuriame autorė dirba naikindamas bankomatus ir uždarinėdamas skyrius provincijoje.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Apie Prezidento inauguraciją
    Apie Prezidento inauguraciją

    Vilniaus burbulas nepatenkintas kviestinių svečių sąrašu, nes jis sudarytas ne pagal jų lūkesčius. ...

    2
  • Laisvę tvoroms!
    Laisvę tvoroms!

    Tvora yra vienas paprasčiausių statinių. Tačiau kai atidžiau pasižvalgai po teritorijų perimetrus, pamatai, kad paprastumas apgaulingas. Arba net nėra jokio paprastumo. Sudėtingumas yra tai, kad visiškai panašių tvorų net nepasitaiko. ...

    4
  • Sifilio garbės magistras
    Sifilio garbės magistras

    Ar didžiausias visų laikų socializmo mesijas Vladimiras Iljičius Uljanovas (1870–1924) galėjo sirgti sifiliu? Atsakyti į šį klausimą sunkiau nei sukurti baleto spektaklį apie Heinzo Alfredo Kissingerio (1923–2023) gyvenimą. ...

    4
  • Kauno meras: vargas dėl proto, kai bandai tik kritikuoti
    Kauno meras: vargas dėl proto, kai bandai tik kritikuoti

    Pirmadienį atidengėme Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio skulptūrą. ...

    191
  • Plaukimas krauliu
    Plaukimas krauliu

    Po šimto metų pertraukos Paryžius vėl alsuoja olimpine dvasia, kuri visu grožiu suspindės jau kitą savaitę. Ta proga net oro uostų darbuotojai paskelbė atšaukią streiką (žinoma, prieš tai pasiekę susitarimą dėl premijų). Tr...

  • D. Trumpas ir poligonas
    D. Trumpas ir poligonas

    Pasikėsinimas į buvusį JAV prezidentą ir dabar jau esamą respublikonų kandidatą į prezidentus Donaldą Trumpą ir viesulas Šiaulių rajone. Šios dvi aktualijos savaitgalį Lietuvoje aptarinėtos labiausiai. Apie viesulą viskas aiš...

    3
  • Moralė – numesta į spintelę
    Moralė – numesta į spintelę

    Ačiū buvusiai ministrei M. Navickienei – ji prašalino tas tamsumas, už kurių slepiasi mūsų politikierių moralinės fizionomijos. Juk skristi į Dubajų brangiai atostogauti privačiu lėktuvu ir dar nemokamai – gi tai mūsų skudurin...

    11
  • Kaip Lietuvos gamintojai atlaikys sulėtėjusį euro zonos pramonės atsigavimą?
    Kaip Lietuvos gamintojai atlaikys sulėtėjusį euro zonos pramonės atsigavimą?

    Naujausi euro zonos pramonės rodikliai gerų žinių neatnešė ir indikuoja apie vėl sulėtėjusį atsigavimo ciklą. Nors Lietuvos gamintojai iki šiol iššūkių kupiną situaciją vertė naujomis galimybėmis, panašu, kad ...

    3
  • Kodėl nemylime artimo savo?
    Kodėl nemylime artimo savo?

    Praošė 100-oji Dainų šventė. Įspūdinga. Didinga. Jaudinanti. Net ir stebėdami renginius nuotoliu ne vienas ašarą braukėme. Tačiau būta ir ne tokių šviesių niuansų. Vėl užlipta ant to paties grėblio – maitinimas...

    7
  • Kremliaus gerovės valstybė
    Kremliaus gerovės valstybė

    Karinis pažeminimas prie Vyslos (1920 m. rugpjūtis) ir artimos bičiulės Elisabeth-Ines Stephane d’Herbenville (1874–1920) mirtis (tų pačių metų rugsėjo 24 d.) ligotam Vladimiro Iljičiaus Uljanovo (1870–1924) kūnui ir protui turėjo...

    3
Daugiau straipsnių