V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vičiūnų“ kompanijos Rytų rinkose nebėra. Mero darbe tikrai pilna veiksmo – gaila laiko tuščioms kalboms. Todėl nusprendžiau vienu kartu atsakyti visiems netikintiems ir vis dar skausmingai aimanuojantiems.

Neseniai vienas žurnalistas parašė: „Kaip manote, ar dabar sumažės moralinis spaudimas iš miestiečių ir centrinės valdžios?“

Kauniečiams galiu tik žemai nusilenkti: jie tikėjo duotu žodžiu ir pasitikėjo mano sprendimu. Stiprų palaikymą, supratimą jaučiu kasdien, susitikdamas, bendraudamas su gyventojais.

Esu dėkingas, kad nepasidavė bjauriai propagandai ir atsilaikė prieš šmeižto akciją. Tai išmintingų žmonių bruožas. Turbūt dabar jie dar geriau pažins tuos, kurie vis pylė žibalą į ugnį, kurstydami protestus po savivaldybės langais, kviesdamiesi „pastiprinimą“ iš kitų miestų.

Nepamirškime A. Kubiliaus kvietimų su dviračių žygiais po Baltarusiją. Ne tiek jau daug laiko praėjo, o viskas apsivertė aukštyn kojomis. Tokia ta moralė...

Jokio spaudimo nei man, nei mano šeimos nariams iš kauniečių niekada nejaučiau. Išskyrus siaurą vietinių konservatorių ratelį ir keletą aplink apspitusių jaunuolių. Jie niekada neatleis, kad atėmėme miestą iš Andriaus Kupčinsko ir sugrąžinome Kauną kauniečiams.

Moralinis spaudimas galėtų būti iš tų, kurie turi bent kiek sąžinės, o čia buvo grynai politinis, ciniškas puolimas ir visiškai jokios moralės.

Visi mato, kas iš to išėjo: vienas veikėjas su žaliais akiniais išdidžiai stovėjo pirmose gretose, savo purvinais batais trypė Laisvės alėją, o dabar sėdi teismuose už pedofiliją. Buvę bendražygiai šitą partijos veikėją jau išbraukė iš atminties – į jo vietą pastatė naujų juokdarių.

Keistas sutapimas, bet vos tik įmonių pardavimo klausimai pajudėdavo iš mirties taško ir imdavo artėti prie susitarimų, kaip tik tuo metu prasidėdavo trukdžiai čia, Lietuvoje. Protestai, straipsniai ir kitoks spaudimas sustiprėdavo būtent lemtingu momentu. Atrodė, kad kažkas labai nenori greitos baigties.

Jeigu iš plėšrūno atimsi mėsgalį, jis pradės piktai šiepti nasrus, suprasdamas, kad nebėra ką ėsti. Šitaip dabar jaučiasi tie, kas dvejus metus laikėsi dantimis įsikandę „Vičiūnų“ temos. Net šunimis tokių nepavadinsi – būtų įžeidimas gyvūnams.

Taškas padėtas – viskas. Ir visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas. Kitaip net negalėjo būti. Užtruko ilgiau, nei tikėtasi, bet kai kas labai dėl to stengėsi ir džiaugėsi kiekviena papildoma diena.

Ypač gerai viską suprato „dirigentai“ su trumpai kirptais kregždučių sparneliais. Net ir žinodami, jie vis tiek tyčiojosi, manipuliavo, kvailino žmones savo išgalvotais gąsdinimais. Taip elgiasi tie, kurie patys gyvenime nėra nieko sukūrę, pastatę.

Centrinei valdžiai galiu tik priminti visai netolimą istoriją, kai jų kolega, tuometis premjeras Andrius Kubilius 2010 m. su Aliaksandru Lukašenka susitikinėjo ir apie bendrus dujų terminalus svajojo, paskui žygius į Baltarusiją organizavo, pats dviračiu mynė. Gausiai vežė linkėjimų iš Rytų, kviesdami lietuviškus verslus daugiau ten investuoti. Sakė, labai perspektyvi rinka.

Andrius Kubilius (A. Ufarto/BNS nuotr.)

Verslas išgirdo. Atsidėkodamas už patarimus, dosnią paramą skyrė. Tuomet dar buvusius litus partija ištiestais delnais graibstė. Gal su valiutos pasikeitimu požiūris pasikeitė.

„Vičiūnų grupė“ yra viena seniausių Lietuvos kompanijų, per tris nepriklausomybės dešimtmečius išauginta šimtus kartų iki pasaulinio lygio, stipriai prisidėjusi prie šalies ekonomikos. Ar paskutinius dvejus metus dabartinei valdžiai tai nors kiek rūpėjo? Ar per tiek laiko kas nors domėjosi, kaip iš tikro klostėsi išėjimo iš Rusijos procesai?

Atsakymas aiškus – patys matėt. Užtat kritikuoti sugebėjo visi, kas tik netingėjo.

Buvęs žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius, po nevykusio darbo išspirtas iš ministerijos ir vėl „nusėdęs“ Kauno tarybos opozicijoje, iki paraudonavimo vis bruko savo interpeliacijas. Gyrėsi vos per metus atlikęs visus darbus ministerijoje. Mano asmenine nuomone – arba genijus, arba kvailys. Kadangi matau jo elgesį taryboje iš arčiau, galvoju, kad antras variantas galimai labiau tikėtinas, o siautėjimas Kaune tėra partinė užduotis iš viršaus. Negana to, paskui save į tarybą dar ir daugiau tokių pačių atsivedė.

Tikriausiai panašių užduočių turėjo ir visuomenininkais save vadinantys sostinės atstovai, dirbę apgailėtinais sovietmečio saugumiečių metodais.

Trumpai tariant, jeigu kas nors iš dabartinių valdančiųjų jums pasiūlytų bristi į plačią ir sraunią upę, nesistebėkite, kad, pradėjus skęsti, rankos niekas nepasiūlys ir gelbėjimo rato nepaduos. Priešingai – jie išsišiepę visomis jėgomis pasistengs, kad kuo greičiau ir giliau nugrimztumėte.

Nepamirškime A. Kubiliaus kvietimų su dviračių žygiais po Baltarusiją. Ne tiek jau daug laiko praėjo, o viskas apsivertė aukštyn kojomis. Tokia ta moralė...



NAUJAUSI KOMENTARAI

Laiptai į dangų

Laiptai į dangų portretas
Cha cha cha...

trumpa suvestinė

trumpa suvestinė portretas
Nepatikimas šis tekstas ir jo autorius. Trumpa reziumė: 1. pagal mero viešus interviu, neatrodo, kad pats parašytų tokį tekstą. Vadinasi - rašliava greičiausiai užsakyta pas viešųjų ryšių specialistus. 2. pastoviai geras, tautos mylimas, "toks pūkuotas", o dėl visko kalti konservatoriai - tiesiog kremliaus dainelė kažkokia... 3. straipsnis atsiduoda užslėpta politine ir įmonės reklama, o nėra informacijos, kad tai užsakyta reklama.

galima pafantazuoti

galima pafantazuoti portretas
parsidavėlis mentų politrukas, vulgarus obxs reketininkas ruZijoje užverbuojamas, padaromas verslinyku, už tai turi atidirbti,- apšūdinti patriotiškiausią miestą, įkurti jedinaja rosija padalinį Lietuvoje.
VISI KOMENTARAI 104

Galerijos

  • Priešingybės
    Priešingybės

    „Nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis“, – sako liaudies daina. Lietuvai artojėlių jau nebereikia, o kareivėlių verkiant reikia, kaimynystėje turint Rusiją ir Baltarusiją. ...

  • SSRS: nuo upės iki jūros
    SSRS: nuo upės iki jūros

    Marksizmo ideologija miestui ir pasauliui žadėjo progresyvumą, tačiau Rusijos valdžioje įsitvirtinus Sovnarkomui (Liaudies komisarų sovietui), viskas daugiau ar mažiau liko taip pat, kaip ir carų valdymo laikais. ...

    2
  • Asmeniniai pastebėjimai: refleksija mokslo metams pasibaigus
    Asmeniniai pastebėjimai: refleksija mokslo metams pasibaigus

    Šiuos mokslų metus galima drąsiai vadinti stebuklų metais. Nors šiuolaikinė švietimo sistema siekia ugdyti racionalų pasaulio suvokimą, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) priimti sprendimai alsuoja H...

  • Kakarinės galia
    Kakarinės galia

    Likus keliems mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą (EP), portale „Europos parlamento naujienos“ buvo paskelbta optimistinė žinutė iš Lietuvos. Pasak jos, daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų (68 proc.) balandį teigė,...

    1
  • Tikroji demokratija
    Tikroji demokratija

    Demokratija – ta valstybės valdymo forma, kurią vieni vis keikia, o kiti džiaugiasi, replikuodami pirmiesiems, kad nieko geriau už ją lig šiol nesugalvota, anapus Atlanto nūnai pražydo egzotiškomis spalvomis. ...

    4
  • Regionų atskirtis ryškėja: kaip šią tendenciją pakeisti?
    Regionų atskirtis ryškėja: kaip šią tendenciją pakeisti?

    Rezultatai pirmajame Prezidento rinkimų ture, kai kandidatai, atvirai dėstantys prokremliškas ar populistines žinutes, surinko nemenką dalį gyventojų balsų, nustebino ne vieną. Vis dėlto diskusijose dėl gyventojų pasirinkimo balsuoti už vien...

    4
  • Kandidatai pasityčiojo iš žmonių
    Kandidatai pasityčiojo iš žmonių

    Daugelis dabar aptarinėja rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus. Vieni džiaugiasi jais, kiti gal liūdi, treti išvis nusivylė. Tačiau labiausiai rinkėjus ir šįsyk nuvylė mūsų politikai, turbūt jau iš anksto planavę, kaip gr...

    7
  • Paminklas A. M. Brazauskui Kaune?
    Paminklas A. M. Brazauskui Kaune?

    Pradėsiu nuo senos žydų išminties: „Kai karštą saulėtą vasaros dieną mes geriame šaltą vandenį iš šulinio, visada mintyse padėkojame tam, kuris tą šulinį iškasė“. Ir tai praktiška...

    72
  • Kuri bacila pavojingesnė?
    Kuri bacila pavojingesnė?

    Reaguodami į Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatus kai kurie net ir Lietuvoje neįstengia paslėpti lengvos isterijos. Girdi, siaubas, senąjį pasaulį ima krėsti dešinioji karštinė! Tik ar iš tiesų grėsmė slypi ten, kur dažn...

    4
  • Ką ir vėl pasakys Afonia?
    Ką ir vėl pasakys Afonia?

    Štai ir degradavome iki to, kad jau ir egzamino užduotys abiturientams pateikiamos su klaidomis. ...

    9
Daugiau straipsnių