Toks pasirinkimas pakurstė spėliones, kad, jei lapkritį laimės D. Trumpas, JAV gali nusigręžti nuo Europos.

J. D. Vance'as – 39 metų į atsargą išėjęs JAV jūrų pėstininkas ir bestselerių autorius – ideologiškai yra artimas buvusiam prezidentui, o jo požiūris į užsienio politiką gali tapti svarbia sudedamąja D. Trumpo naujojoje kadencijoje, jei šis nugalės demokratą Joe Bideną (Džo Baideną).

„Atvirai pasakysiu, kad man nelabai rūpi, kas vienaip ar kitaip nutiks Ukrainai kaip šaliai“, – balandį vienoje tinklalaidėje teigė Ohajo senatorius.

J. D. Vance'as buvo vienas aršiausiai besipriešinusių dėl 61 mlrd. dolerių (55,9 mlrd. eurų) naujos karinės pagalbos Ukrainai patvirtinimo. Anksčiau šiemet respublikonų įstatymų leidėjai ją kelis mėnesius stabdė – tuo metu Rusija pasiekė laimėjimų mūšio lauke.

Nuo to laiko, kai 2022-ųjų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos Kyjivui suteikė dešimtis milijardų dolerių (eurų) karinės pagalbos.

Tačiau J. D. Vance'as ir kiti D. Trumpo sąjungininkai Kongrese teigia, kad Vašingtonas negali tęsti finansavimo neribotą laiką, o D. Trumpo pergalė lapkritį sukeltų abejonių dėl būsimos JAV pagalbos Ukrainai.

Respublikonų lyderis yra sakęs, kad greitai užbaigtų karą, todėl kyla grėsmė, kad Kyjivas gali būti priverstas derėtis su Maskva iš nepalankios pozicijos.

Visgi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad nesijaudina dėl D. Trumpo prezidentavimo perspektyvos, nors yra požymių, kad jo administracija gali būti palankesnė Kremliui.

Europos saugumas

„Manau, kad jei Donaldas Trumpas taps prezidentu, dirbsime kartu. Dėl to nesijaudinu“, – spaudos konferencijoje teigė V. Zelenskis.

Antradienį paklaustas apie D. Trumpo prezidentavimo pasekmes Ukrainai, JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris) sakė, kad ir įstatymų leidėjai, ir Amerikos visuomenė remia tolesnę paramą Kyjivui.

„Amerikos žmonės tvirtai remia tolesnę pagalbą Ukrainai. Jie tvirtai remia tai, kad Ukraina galėtų ir jai būtų padedama apsiginti nuo Rusijos agresijos. Tai ne tik Amerikos visuomenė, bet ir abiejų partijų dauguma abejuose Kongreso rūmuose“, – žurnalistams teigė M. Milleris.

J. D. Vance'o nuomone, Europos šalys saugumo srityje pernelyg ilgai pasikliovė Jungtinėmis Valstijomis, todėl jis pasisako už tai, kad vis daugiau dėmesio būtų skiriama Rytų Azijai.

„NATO šalys negali būti JAV gerovės klientės“, – birželį televizijai „Fox News“ sakė J. D. Vance'as, o vasarį teigė, kad „mes subsidijuojame Europos saugumą trilijonais dolerių“.

Anksčiau šiais metais kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje jis nurodė, kad Jungtinės Valstijos turi daugiau dėmesio skirti Rytų Azijai.

„Tai bus Amerikos užsienio politikos ateitis ateinančius 40 metų, ir Europa turi tai suvokti“, – kalbėjo J. D. Vance'as.

„Esmė ne ta, kad norime apleisti Europą. Esmė ta, kad mums, kaip šaliai, reikia sutelkti dėmesį į Rytų Aziją, o mūsų sąjungininkams Europoje reikia susiimti“, – sakė jis, ragindamas žemyną „agresyviau rūpintis savo saugumu“.