Metams – neribota laisvė

Praėjusį penktadienį po kelis mėnesius trukusių debatų Argentinos parlamentas priėmė ginčytiną reformų paketą. „Prezidento J. Milei vyriausybei įduosime į rankas priemonę reformuoti valstybę kartą ir visiems laikams“, – pareiškė valdančiojo bloko pirmininkas Gabrielis Bornoronis.

J. Milei reformų paketą pavadino „didžiausia mokesčių korekcija ne tik Argentinos, bet ir visos žmonijos istorijoje“. Be kita ko, prezidentas siekė, kad būtų įvesta vienų metų ekonominė nepaprastoji padėtis, kuri leistų jam likviduoti institucijas ir privatizuoti kai kurias valstybines įmones. Paskelbus nepaprastąją padėtį šalies vadovas gauna papildomų galių, teisę nepaisyti parlamento.

Ultradešiniojo prezidento partija „La Libertad Avanza“ („Laisvės pažanga“) neturi nominalios daugumos Atstovų Rūmuose ir Senate, todėl dėl įstatymų projektų turėjo derėtis su kitų frakcijų atstovais ir senatoriais. Iš pradžių reformų paketas buvo gerokai didesnis, tačiau ambicingus planus teko apkarpytu, kad būtų sulaukta pritarimo Senate. Pvz., iš privatizuotinų valstybinių bendrovių sąrašo buvo išbraukta valstybinės aviakompanija „Aerolíneas Argentinas“, valstybinė televizijos ir radijo kompanija, paštas.

Vyriausybė taip pat atsisakė pensijų reformos, pagal kurią būtų panaikintas moratoriumas asmenims, kurie, sulaukę pensinio amžiaus, negali įrodyti, kad 30 metų mokėjo įmokas. Tai labai svarbu šalyje, kurioje beveik pusė darbo jėgos dirba neoficialiame sektoriuje.

Agentūrai AFP politologas ir ekonomistas Pablo Tiganis parlamento palankumą prezidento permainų paketui vadino Vyriausybės sėkme. Tačiau ekonomikai tai esą „grįžimas į dešimtojo dešimtmečio politiką – su dereguliavimu, privatizavimu ir besąlygišku ekonomikos atvėrimu, o tai bus skaudus smūgis pramonei ir nacionalinėms smulkiosioms ir vidutinio dydžio įmonėms“.

Šoko poveikis

Argentiną kamuoja gili ekonomikos krizė ir, įgyvendindamas savo radikalią taupymo programą, J. Milei sako norįs prikelti antrąją pagal dydį Pietų Amerikos ekonomiką.

Dvi savaites Kongreso prieigose vyko protestai, tačiau dauguma šalies gyventojų, atrodo, palaiko prezidentą. 14,5 mln. argentinečių, pernai lapkritį balsavusių už J. Milei, kuris rinkimų kampanijos metu mosuodamas benzininiu pjūklu įvaizdino būsimus taupymo planus, žinojo: šis politikas ateina neslėpdamas, kad vykdys šoko terapijos seansą Argentinai.

J. Milei žadėjo drastiškai sumažinti biudžeto išlaidas, tad argentiniečiai jau ruošiasi: valstybei taupant, teks daugiau mokėti patiems. Privatizacija neaplenks geležinkelio tinklo, greitkelių, viešojo vandens tiekimo, energetikos objektų.

Naujojo prezidento iniciatyva buvo devalvuotas pesas, smarkiai sumažintos valstybės subsidijos, atleista tūkstančiai viešojo sektoriaus darbuotojų, apkarpytos subsidijos, nutraukta daug socialinių programų.

Privatizacija neaplenks geležinkelio tinklo, greitkelių, viešojo vandens tiekimo, energetikos objektų.

J. Milei metodika tam tikra prasme pasiteisino: Argentinos valstybinis biudžetas po ilgo laiko pagaliau buvo subalansuotas, šalyje gerokai sumažėjo infliacija.

Tačiau tokios griežtos priemonės turi savo poveikį ekonomikai. Šalies statistikos biuro „Indec“ duomenimis, ekonominės veiklos rezultatai pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 5,1 proc. Kritikai skaičiuoja, kad dėl J. Milei reformų buvo prarasta mažiausiai 130 tūkst. darbo vietų. Argentinos katalikiškojo universiteto duomenimis, žemiau skurdo ribos gyvena beveik 56 proc. argentiniečių, o maždaug 18 proc. gyventojų gyvena visiškame skurde. Ypač nukentėjo viešojo sektoriaus darbuotojai, mažas pajamas gaunantys asmenys, pensininkai ir statybų pramonės atstovai.

Be to, kritikai pabrėžia, kad biudžeto perteklių pavyko pasiekti atidėjus skolų grąžinimą ir nutraukus visas valstybines statybos sutartis.

Vilios investuotojus

J. Milei pasiūlytoje reformoje numatomos mokesčių, muitų ir kitos lengvatos, kuriomis tikimasi pritraukti investuotojų, ypač į kasybos ir iškastinio kuro sritį. Šiuo metu Argentinos eksporto apimtis gerokai mažesnė nei Lotynų Amerikos vidurkis ir perpus mažesnė nei pasaulio vidurkis. Daugiausia lėšų šiuo metu gaunama iš privataus žemės ūkio produktų eksporto; didelė dalis valstybės finansuojama iš pajamų, gaunamų iš eksporto muitų.

Ekspertai Argentinos ūkio ateitį sieja su nafta, dujomis, variu ir ličiu, primindami, kad konstitucijoje užfiksuota: kasyklos priklauso provincijoms. Valdant ankstesnei Vyriausybei, kelios bendrovės jau investavo į ličio projektus. Po kelerių metų Argentina galėtų tapti antra pagal dydį pasaulyje po Australijos ličio eksportuotoja, o jos metinio eksporto vertė siektų dešimtis milijardų dolerių. Tačiau šiuo metu bendrovės už ličio eksportą moka tik 4,5 proc. eksporto muitą, nors, pvz., žemės ūkio bendrovės už sojų produktus, kurie yra labai pelningi, moka 33 proc.

Argentinos Vyriausybė ketina stambiems investuotojams nutiesti raudoną kilimą: tiems, kurie investuotų daugiau kaip 200 mln. dolerių, 30 metų galėtų nesilaikyti Argentinos įstatymų, o ginčai būtų sprendžiami tarptautiniame arbitražo teisme.

Neseniai lankydamasis Prahoje J. Milei su jam būdingu pasitikėjimu kalbėjo apie realias galimybes gauti Nobelio ekonomikos premiją.

„Mes su mano vyresniuoju patarėju Demianu Reideliu perrašome didelę dalį ekonomikos teorijos. Jei mums pasiseks, mes su Demianu greičiausiai gausime Nobelio ekonomikos premiją“, – sakė J. Milei. Teigiamai apie šias pastangas galvoja ne tik jis – birželį keliaudamas po Europą metu jis atsiėmė tris apdovanojimus iš liberalių Ispanijos, Vokietijos ir Čekijos Respublikos ekspertų grupių.

Gerai J. Milei pastangas vertina ne tik jis pats. Vos tik Senatas priėmė siūlomų reformų paketą, Tarptautinis valiutos fondas, jos vadovės Kristalinos Georgijevos žodžiais, šį žingsnį įvertino kaip „pastangas sukurti labiau klestinčią, stabilią ir į rinką orientuotą ekonomiką“ ir skyrė šaliai 800 mln. dolerių paramą.