Europos Sąjunga Rusijai yra įvedusi precedento neturinčių ekonominių suvaržymų, siekdama apriboti jos galimybes finansuoti karą, tačiau vis dar nerimaujama, kad šios sankcijos gali būti apeinamos.

Kad užkirstų kelią tokiems mėginimams, Estija pranešė nuo rugpjūčio 8 d. griežtinsianti sieną su Rusiją kertančių prekių patikras.

„Prekės, suteikiančios galimybę (Rusijai) kariauti prieš Ukrainą ir kenkiančios Europos ir Estijos saugumui, neturėtų būti ten įvežamos“, – ketvirtadienį kalbėdama su žurnalistais pasakė Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas.

Talinas yra pranešęs įtariantis, kad kai kurios prekės, kurių deklaracijoje nurodoma, kad jos tranzitu vežamos per Estiją ir po to Rusiją, iš tiesų gali likti Rusijoje, tokiu būdu apeinant sankcijas.

„Paskirties vieta deklaracijose nurodomos trečiosios šalys, bet mes tuo netikime. O patirtis rodo, kad tokios prekės paskirties vietos nepasiekia“, – pasakė Estijos finansų ministras Jurgenas Ligi.

„Tokius krovinius sudaro tikrai bjaurūs dalykai – karinės ir dvejopos paskirties prekės, didžiulės pinigų sumos“, – pridūrė J. Ligi.

„Akivaizdu, kad jos kontrabanda gabenamos per mus“, – pasakė jis.

Estijos – buvusios sovietų respublikos – ir taip įtempti santykiai su Maskva dar labiau pablogėjo po to, kai šalis ėmė reikšti visapusišką paramą Ukrainai.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pasakė, kad sprendimas pasienyje įvesti pilną muitinės kontrolę buvo priimtas, „siekiant geriau užtikrinti, kad nemaitiname Rusijos karo mašinos“.

„Turime daryti viską, ką galime, kad padėtume Ukrainai laimėti ir priverstume Rusiją brangiau susimokėti už karą“, – socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) rašė M. Tsahkna.

Buvusi Estijos ministrė pirmininkė ir arši Rusijos kritikė Kaja Kallas birželį buvo nominuota tapti naująja ES užsienio politikos vadove.

Naująją šios Baltijos šalies vyriausybę sudaro tos pačios partijos, kaip ir pirmesnę administraciją, o K. Kallas įpėdinis priklauso tai pačiai reformistų partijai.