„Generolas majoras Aharonas Haliva, suderinęs su generalinio štabo viršininku, paprašė baigti eiti savo pareigas dėl jo kaip žvalgybos direktorato vadovo atsakomybės už spalio 7 dienos įvykius“, – sakoma kariuomenės pareiškime.

„Buvo nuspręsta, kad Aharonas Haliva baigs eiti savo pareigas ir pasitrauks iš IDF (kariuomenės), kai tik tvarkingai ir profesionaliai bus paskirtas jo įpėdinis“, – teigiama jame.

A. Haliva tapo pirmuoju aukšto rango Izraelio pareigūnu, atsistatydinusiu dėl „Hamas“ išpuolio, per kurį žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, o dar apie 250 pateko į nelaisvę, ir kuris sukėlė šešis mėnesius trunkantį karą su palestiniečių grupuote Gazos Ruože.

„Mano vadovaujamas žvalgybos direktoratas nesugebėjo atlikti mums patikėtos užduoties. Nuo to laiko nuolat galvoju apie tą juodą dieną, diena po dienos, naktis po nakties. Šį skausmą visada nešiosiuosi su savimi“, – savo atsistatydinimo laiške rašė A. Haliva.

Laiško tekstą paskelbė kariuomenė.

Netrukus po „Hamas“ išpuolio A. Haliva viešai pasakė, kad jam tenka kaltė dėl to, kad Izraelis nesugebėjo užkirsti kelio išpuoliui. Jo vadovaujama karinė žvalgyba turi teikti vyriausybei ir kariuomenei bendresnio pobūdžio žvalgybinius ir kasdienius įspėjimus.

Jo atsistatydinimas gali sudaryti prielaidas kitiems Izraelio aukščiausio rango saugumo vadovams prisiimti kaltę dėl to, kad nesugebėjo užkirsti kelio išpuoliui, ir atsistatydinti.

Tačiau atsistatydinimų laikas lieka neaiškus, nes Izraelis vis dar kariauja su „Hamas“ Gazos Ruože ir kovoja su Libano kovotojų grupuote „Hezbollah“ šiaurėje. Įtampa su Iranu taip pat išaugusi, abiem nesutaikomiems priešininkams apsikeitus kariniais smūgiais.

Nors dalis pareigūnų, įskaitant A. Halivą, pripažįsta kaltę dėl to, kad neužkirto kelio atakai, dalis kitų pareigūnų, pirmiausia – ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), atsakomybės neprisiima.

Premjeras yra sakęs, kad atsakys į sunkius klausimus apie savo vaidmenį, bet tiesioginės atsakomybės nepripažįsta ir apie galimą atsistatydinimą neužsimena.

„Hamas“ ataka, surengta per vieną žydų šventę, Izraeliui ir jo išgirtoms saugumo struktūroms buvo visiškai netikėta. Izraeliečių pasitikėjimas savo kariuomene, kurią daugelis žydų laikė viena patikimiausių šalies institucijų, buvo pakirstas, o atsistatydinimai galėtų padėti jį iš dalies atkurti.

Spalio 7-osios ataka išprovokavo niokojamą karą Gazos Ruože, kur, vietos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau žuvo daugiau kaip 34 tūkst. palestiniečių, daugiausia moterų ir vaikų.

Karas nusiaubė du didžiausius Gazos Ruožo miestus, o 80 proc. teritorijos gyventojų privertė palikti namus ir pasitraukti į kitas apsiausto anklavo dalis. Karas taip pat sukėlė humanitarinę katastrofą; perspėjama, kad netrukus Gazos Ruožą ištiks badas.

„Hamas“ ataka supurtė ir visą regioną. Smarkiai išaugo įtampa Izraelio okupuotame Vakarų Krante, taip pat miestuose pačiame Izraelyje.