XX a. devintajame dešimtmetyje Vakarų įvesta naftos eksporto blokada, derinyje su milžinoškomis sovietų karinėmis išlaidomis, tapo viena svarbiausių SSSR žlugimo priežasčių. Nors apie ekonominį Rusijos žlugimą dabar nekalbama, mokslininkai prognozuoja, kad per artimiausius 25 metus iškastinio kuro eksportas ir atitinkamai pajamos nuosekliai mažės. Apimtys susitrauks 40 proc., o pajamos – beveik 3 kartus.

Rusijos Mokslų akademijos Energetikos tyrimų instituto studijoje teigiama, kad Rusija jau nebepajėgs sugrįžti prie ikikarinio žaliavų eksporto lygio ir energetinės supervalstybės statusą galima pamiršti. Pagrindinės priežastys – šiuolaikinių technologijų stygius ir svarbiausių rinkų praradimas. Tyrimo duomenys skelbiami Instituto interneto svetainėje.

Studijos autoriai rašo, kad 2021 m. Rusija eksportavo 821 mln. tonų naftos, anglies ir dujų. Prognozuojama, kad 2030 m. ji eksportuos 561 mln. tonų, o 2050 m. – tik 486 mln. tonų. Atitinkamai, pajamos mažės nuo ikikarinių 315 mlrd. dolerių, iki 146 mlrd. 2030 m. ir 114 mlrd. 2050 m.

Svarbiausios Rusijos eksporto prekės – naftos – pardavimai užsienyje mažės nuo 217 mln. iki 167 mln. tonų per metus, o pajamos iš naftos eksporto atitinkamai susitrauks 3,4 karto – nuo 238,2 mlrd. iki 70,8 mlrd. dolerių.

Tuo metu dujų eksportas, praradus Europos rinkas dėl invazijos į Ukrainą, jau nukrito į 1985 m. lygį. Mokslininkai prognozuoja, kad artimiausiais metais Rusija kiek augins dujų pardavimą naujose rinkose, tačiau ikikarinio lygio nebepasieks. Prognozuojamos pajamos – 43,3 mlrd. dolerių prieš 76,3 mlrd. prieš karą.

Mokslų akademijos studijoje pažymima, kad posovietinė Rusijos pramonė praktiškai žlugo ir energijos žaliavų eksportas tapo esminiu ekonomikos ramsčiu, puikiai veikusiu dėka ilgus metus palankiomis buvusių kainų pasaulinėse rinkose ir Vakarų valstybių noro pirkti rusiškas žaliavas. Būtent tai padėjo sukurti Vladimiro Putino „ekonominį stebuklą“. Taip 2020 m. išvakarėse iškastinio kuro eksportas sudarė beveik trečdalį Rusijos BVP.

Studijos autoriai pabrėžia, kad Rusijai būtinos investicijos į kitas ekonomikos šakas, nes „naftos lokomtyvas“ ekonomikos nebetrauks, o jo dalis šalies BVP sumažės penkis kartus.

„Pradėjusi „specialiąją karinę operaciją“, Rusija pakeitė savo užsienio politiką ir tapo grįžimo į daugiapolį pasaulį lydere. Tačiau ir šiaip vangią šalies ekonomikos plėtrą sunkina precedento neturinčios sankcijos (įskaitant tas, kurios labai sumažino pajamas iš eksporto), kas kelia abejonių dėl (energetikos sektoriaus) galimybių atlikti savo funkciją“, – teigia tyrimo autoriai.