Po ilgus mėnesius trukusių niūrių nuotaikų ir abejonių prieš liepos 26 dieną prasidėjusias olimpines žaidynes Paryžius ir visa šalis pasinėrė į žaidynių dvasią, pakeliui išvydusi naujus nacionalinius sporto didvyrius.

Sekmadienį vykstanti paralimpinių žaidynių uždarymo ceremonija, per kurią bus užgesinta olimpinė ugnis, pažymės šešių savaičių įspūdingo sporto ir beveik nepriekaištingo renginio organizavimo, leidusių pabėgti nuo šalies susiskaldymo ir bėdų, pabaigą.

„Idėja – užbaigti renginį didžiuliu vakarėliu, kuris neleis nubraukti ašarų tiems, kurie galbūt sakys sau „velnias, viskas baigta“, – prieš ceremoniją, kurios metu nacionalinis stadionas virs milžinišku naktiniu klubu, teigė Paryžiaus olimpiados organizacinio komiteto vadovas Tony Estanguet (Tonis Estangė).

„Surengsime vakarėlį, o pirmadienį galbūt nusivilsime, nes viskas tikrai baigsis“, – pridūrė jis.

Žaidynes užbaigs daugiau nei 20 geriausių Prancūzijos didžėjų – nuo prancūziško hauso dueto „Cassius“ iki Martino Solveig (Marteno Solvė), o viskam vadovaus 76 metų prancūzų elektroninės muzikos žvaigždė Jeanas-Michelis Jarre'as (Žanas Mišelis Žaras).

„Manau, kad visi pajusime džiaugsmą, pasididžiavimą, įspūdį, kad baigiasi kažkas, kas leido mums kartu gerai jaustis ir parodyti pasauliui, kaip galime pasidžiaugti“, – penktadienį žurnalistams sakė Paryžiaus merė Anne Hidalgo (En Hidalgo).

„Aš kovosiu prieš tą idėją, kad turime palikti šį užburiantį laikotarpį ir grįžti prie savo gyvenimo ir liūdnų aistrų“, – pridūrė ji.

Politinis nestabilumas

Ji turėjo omenyje prieš olimpines žaidynes šalyje įsivyravusią slogią nuotaiką, kurią dar labiau pablogino prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) paskelbti pirmalaikiai parlamento rinkimai, dar labiau sujaukę politinę situaciją.

Po daugiau nei 50 dienų be nuolatinės vyriausybės, įskaitant visą olimpinių žaidynių laikotarpį, E. Macronas ketvirtadienį paskyrė naują ministrą pirmininką – 73 metų buvusį ministrą ir vyriausiąjį Europos Sąjungos derybininką dėl „Brexito“ Michelį Barnier (Mišelį Barnjė).

Analitikai teigia, kad šalies laukia didelio nestabilumo laikotarpis, o būsima M. Barnier valdžia laikoma trapia ir priklausoma nuo kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) tylios paramos.

„Vienas iš teigiamų žaidynių aspektų buvo tai, kad politinė klasė gerbė olimpinių paliaubų idėją, – naujienų agentūrai AFP sakė Prancūzijos Franš Kontė universiteto istorijos ir sporto profesorius Paulis Dietschy (Polis Diči). – Nebuvo nei chaoso, nei demonstracijų ar streikų, o Prancūzijos įvaizdis galiausiai pagerėjo.“

Prancūzijos saugumo pajėgos padėjo užtikrinti daugiau kaip 10 mln. lankytojų saugumą ir užkirto kelią teroro išpuoliams.

Kritikuota Paryžiaus metro sistema veikė efektyviai, nors būta prognozių dėl kelionių sutrikimų, o miesto autobusų vairuotojai, šiukšlių surinkėjai ir savivaldybės darbuotojai rūpinosi, kad miestas judėtų, būtų švarus ir gerai organizuotas.

„Valstybė Prancūzijoje yra galinga ir viskas vyko gerai, – pridūrė P. Dietschy. – Renginio sėkmė paneigė Prancūzijos pesimizmą ir cinizmą bei mintį, kad viskas vyksta blogai ir yra blogai organizuota.“

„Stiprios emocijos“

Nors merė A. Hidalgo tikisi, kad miestas ir Prancūzija galės pasimėgauti nacionalinio triumfo atgarsiais, dauguma analitikų mato požymių, kad šalis jau atsitraukia nuo olimpiados įkvėpto atitrūkimo nuo realybės.

Prieštaringai vertinamas A. Hidalgo pasiūlymas palikti olimpiados logotipą ant Eiffelio (Eifelio) bokšto iki 2028 metų Los Andžele vyksiančių kitų žaidynių jau suskaldė paryžiečius ir vietos įstatymų leidėjus.

„Tai liks nuotrupa, tuo metu patirtų stiprių emocijų akimirkos“, – apie olimpinių ir paralimpinių žaidynių laikotarpį AFP sakė tyrimų bendrovės „Harris Interactive“ viešosios nuomonės ekspertas Jeanas-Danielis Levy (Žanas Danielis Levi).

Kaip ir visose ankstesnėse olimpiadose, organizatoriai tikisi palikimo, kurį praeityje dažnai būdavo sunku pamatuoti arba jis būdavo trumpalaikis.

Sunku pasakyti, ir ar trumpalaikis susidomėjimo sportu pakilimas lems ilgalaikį fizinio aktyvumo padidėjimą.

Didžioji dalis viešųjų investicijų, susijusių su žaidynėmis, buvo skirta į šiaurės rytus nuo Paryžiaus esančiam Senos–Sen Deni priemiesčiui, kuris yra skurdžiausias ir labiausiai nusikalstamas rajonas žemyninėje Prancūzijoje, atgaivinti.

„Laikas parodys“, – AFP teigė P. Dietschy.

Viešas žaidynių išlaidų auditas ir keli kriminaliniai tyrimai, susiję su organizacinio komiteto nariais, įskaitant tyrimą dėl žaidynių vadovo T. Estanguet atlyginimo, taip pat gali pakenkti renginio, kaip nacionalinės sėkmės istorijos, įvaizdžiui.