Rinkimai sulaukė tarptautinio pasmerkimo dėl įtariamo sukčiavimo atvejų.

„Serbijos rinkimų komisija nusprendė, kad parlamento rinkimai Serbijoje bus pakartoti 30-yje rinkimų apylinkių ir vyks gruodžio 30 dieną“, – sakoma valstybinio transliuotojo RTS paskelbtame pranešime.

Parlamento rinkimai bus kartojami 30 rinkimų apylinkių, kuriose bus daugiau kaip 8 000 balsavimo vietų, sakoma valstybinio transliuotojo RTS paskelbtame pranešime. Pakartotinis balsavimas vyks gruodžio 30 dieną.

Šis pranešimas paskelbtas po dvi dienas trukusių protestų, kai po savaitgalį vykusių rinkimų tūkstančiai žmonių susirinko prie Serbijos rinkimų komisijos pastato.

Prezidentas Aleksandaras Vučičius paskelbė apie savo partijos pergalę parlamento ir vietos valdžios rinkimuose.

Po to, kai tarptautinių stebėtojų grupė kartu su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovais pasmerkė Serbijos pirmalaikius parlamento rinkimus dėl įvairių pažeidimų, įskaitant balsų pirkimą ir daugkartinį balsavimą, kritika rinkimams vis stiprėjo.

Vėliau Vokietija įtariamus pažeidimus pavadino nepriimtinais valstybei, siekiančiai narystės Europos Sąjungoje, o Jungtinės Valstijos paragino Belgradą atkreipti dėmesį į rinkimų stebėtojų išreikštą susirūpinimą.

Nors A. Vučičius asmeniškai nedalyvavo sekmadienį įvykusiuose parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose, vis dėlto šie rinkimai buvo vertinami kaip referendumas dėl jo vyriausybės.

A. Vučičiaus dešiniojo sparno Serbijos pažangos partija (SNS) parlamento rinkimuose surinko maždaug 46 proc. balsų, o pagrindinė opozicinė koalicija gavo tik 23,5 proc. balsų.

SNS taip pat pranešė, kad laimėjo vietos savivaldos rinkimus Belgrade, kur partija susidūrė su rimčiausiu iššūkiu, kurį jai metė nedidelė opozicinių partijų ir kandidatų koalicija, pasivadinusi „Serbija prieš smurtą“ (SPN).

SPN judėjimas įkurtas po šių metų pradžioje įvykusių masinių šaudynių, kurios paskatino šimtus tūkstančių žmonių išeiti į gatves. Mitingai greitai virto kelis mėnesius trukusiais antivyriausybiniais protestais.

Tačiau opozicija abejoja rinkimų skaidrumu ir kaltina vyriausybę tuo, kad ši leido tūkstančiams neregistruotų rinkėjų iš kaimyninės Bosnijos nelegaliai balsuoti sostinėje Belgrade.