Palyginti su 1979 metais, pasaulyje karščio bangos juda 20 proc. lėčiau, o tai reiškia, kad daugiau žmonių ilgesnį laiką turi kęsti itin aukštas temperatūras. Be to, karščio bangos dabar yra 67 proc. dažnesnės, apima didesnes teritorijas, o jų temperatūros yra didesnės nei prieš keturis dešimtmečius, rodo penktadienį mokslo žurnale „Science Advances“ paskelbtas tyrimas.

Ankstesni tyrimai jau parodė, kad karščio bangos intensyvėja, bet naujasis tyrimas yra išsamesnis, jame daug dėmesio skiriama ne tik temperatūroms ir veikiamiems rajonams, bet ir tam, kiek trunka karščio bangos ir kaip jos slenka per žemynus, sakė straipsnio autoriai, klimatologai Wei Zhangas (Vei Džangas) iš Jutos valstijos universiteto ir Gabrielis Lau iš Prinstono universiteto.

Nuo 1979 iki 1983 metų pasaulinės karščio bangos trukdavo vidutiniškai aštuonias dienas, bet 2016–2020 metais – iki 12 dienų, parodė tyrimas.

Šiuo požiūriu ypač veikiama Eurazija. Labiausiai karščio bangos sulėtėjo Afrikoje, o Šiaurės Amerikoje ir Australijoje labiausiai padidėjo bendras dydis, siejamas su temperatūra ir paveikiamais plotais.

„Šis straipsnis pasiunčia aiškų perspėjimą, kad dėl klimato kaitos karščio bangos tampa dar pavojingesnės daugiau nei vienu aspektu“, – sakė tyrime nedalyvavęs Lawrence'o (Lorenso) Berklio nacionalinės laboratorijos (LBNL) klimatologas Michaelas Wehneris (Maiklas Veneris).

Tyrimo autoriai padėtį lygina su orkaite – kuo ilgiau trunka karštis, tuo labiau kažkas kepa – tik pabrėžia, kad šiuo atveju veikiami žmonės.

„Karščio bangos slenka lėčiau ir taip lėčiau, jog iš esmės tai reiškia, kad [...] kokia nors karščio banga užsibūna, kad karščio bangos regione gali trukti ilgiau, – sakė W. Zhangas. – Neigiamas poveikis žmonių visuomenei būtų didžiulis ir su metais didėjantis.“

Komanda kompiuteriniais modeliais pademonstravo, kad šiuos pasikeitimus nulėmė pasaulio šiltėjimą lemianti tarša dėl iškastinio kuro deginimo. Klimato kaitos poveikis buvo aptiktas sumodeliavus pasaulį be taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Straipsnyje taip pat aprašomi orų modelių, lemiančių karščio bangas, pasikeitimai. Atmosferos bangos, verčiančios judėti meteorologines sistemas, pavyzdžiui atmosferos sraujymės, silpnėja ir nebe taip greit verčia slinkti karščio bangas, sakė W. Zhangas.