Rusija dalyvauti konferencijoje atsisakė.

Viola Amherd žurnalistams Šveicarijos sostinėje Berne sakė, kad šeštadienį ir sekmadienį vyksiančiame susitikime bus siekiama nubrėžti kelią galimos taikos link, praėjus beveik pustrečių metų po to, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą.

„Tai nėra propaganda, – sakė V. Amherd. – Kalbama apie Šveicarijos teikiamos humanitarinės pagalbos pagrindą [...] ir dialogo užmezgimą.“

Ji nurodė, kad tarp dalyvių bus daug valstybių ar vyriausybių vadovų.

Konferencijoje Šveicarijos Alpėse, prabangiame viešbutyje „Burgenstock Hotel“ su vaizdu į Liucernos ežerą, turėtų dalyvauti tokie svečiai kaip Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

Buvo išsiųsta apie 160 kvietimų. V. Amherd teigimu, Šveicarijos vyriausybė nejunta nusivylimo dėl to, kad apie dalyvavimą pirmajame taikos proceso etape iki šiol pranešė mažiau nei 100 pakviestųjų.

Šveicarijos valdžios institucijos teigė, kad galutinio dalyvių sąrašo tikimasi sulaukti iki penktadienio. Svarbios besivystančios šalys, tokios kaip Turkija, Pietų Afrikos Respublika ir Brazilija, nenurodė, ar dalyvaus. Indija sakė, kad dalyvaus, tačiau neaišku, kokiu lygiu.

Kalbama apie Šveicarijos teikiamos humanitarinės pagalbos pagrindą [...] ir dialogo užmezgimą.

Pasak šveicarų pareigūnų, Brazilija ir Kinija pareiškė nedalyvausiančios, jei prie derybų stalo nesės ir Rusija. Pekinas nuo pat karo pradžios yra vienas iš pagrindinių Kremliaus rėmėjų.

Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassisas (Injacijus Kasisas) taip pat kreipėsi į žurnalistus, sakydamas, kad jo šalis ne kartą pripažino, jog taikos procesas neįmanomas be Rusijos. „Klausimas yra ne tai, ar Rusija prisijungs, o tai, kada [prisijungs]“, – teigė jis.

Anot ministro, Šveicarija aktyviai palaiko ryšius su valdžios institucijomis Maskvoje dėl šios konferencijos.

Ukraina padeda koordinuoti susitikimą, kuriame turėtų dalyvauti ir prezidentas Volodymyras Zelenskis. I. Cassisas sakė, kad Šveicarijos pareigūnai turėjo įvertinti aplinkybę, kad Rusijos dalyvavimo atveju Ukraina galėjo nuspręsti pasitraukti.

Kaip nurodo Bernas, konferencijos tikslas – nustatyti kryptį ilgalaikės taikos Ukrainoje link, pasiekti bendrą supratimą, kaip to pasiekti, ir parengti veiksmų planą, kaip į derybas įtraukti abi puses. Į susitikimo darbotvarkę taip pat įrašyti branduolinio saugumo, humanitarinės pagalbos ir aprūpinimo maistu klausimai.

Pareigūnai teigė, kad bus dislokuota iki 4 tūkst. kariškių, turėsiančių užtikrinti saugumą, padėti oro transportui, vykdyti stebėjimą ir įrengti apsaugines tvoras. Nepateikdami detalių pareigūnai pridūrė, kad rengiantis susitikimui padaugėjo kibernetinių atakų.